Turiu pripažinti – vasara. Kultūriniai dienraščiai paskelbė savo vasaros pertrauką, nežinia kur publikuoti šį tekstą, kurį dabar, žiūrėdama į baidarėmis praplaukiančius Merkiu turistus, rašau. Vyrai kavinėje kreipia akis į mėlynai ir baltai dryžuotu apdaru dėvinčias merginas – ne tik todėl, kad taip surėdyta, bet šie spalvų deriniai primena atostogas, jūrą, Palangą, svajonių jachtas, „Gelbėtojus“ ar „Bounty“ rojų su sodriai žaliomis palmėmis. Jei mes negalime ar nenorime išvykti iš Vilniaus, keliones atidėdami niūriajai žiemos pabaigai, kai mūsų šalyje siautėja depresija, nes trūksta saulės, tai palmės ir jūros kriauklės atkeliauja pas mus. Vasarą Vilniaus dailės akademijos „Argentum“ galerija, priešingai dienraščiams, veikia, čia atidaryta juvelyrių Lisos Krober, Deborah Rudolph ir Danni Schwag paroda „Vasaros pertrauka“.
Žinoma, deimantai – geriausi merginų draugai per amžių amžius, tačiau į paplūdimį su jais nedera eiti, o kriauklės perlamutras lengvas ir puošnus, ypač jei jam negailima kruopštaus bei ilgo darbo, jis puikiai dera prie anksčiau paminėtų jūreiviškais dryžiais puoštų drabužių, basučių ar šiaudinių skrybėlių. Jūros gyvūnus primenančiais motyvais iš kriauklės raižyti Danni Schwag žiedai sukurti nesaugant taip Lietuvos juvelyrų puoselėjamo medžiagos natūralumo, o siekiant švaros bei aiškumo. Auskarai sudėtingesni, jungiamos kelios medžiagos, tačiau visų trijų menininkių leitmotyvas – nebrangios medžiagos, atrodo, skirtos vienam tikslui – utilitariniam. Lengva kriauklė, į emalį ar gintarą panašus plastikas, medis kaip tik tarnauja tam žmogiškam poreikiui – nešioti nevargstant nuo papuošalų svorių, mėgaujantis jų dydžiu. Žymioji Coco Chanel su malonumu nešiojo dirbtinių perlų vėrinius ir viena pirmųjų mados industrijoje pritaikė papuošalams gaminti iki tol tik pramonėje naudotą atsparų ugnies nebijantį plastiką bakelitą, nes cheap gali būti chic.
Danni Schwag drožtos kriauklės perlamutrinis baltumas galėtų turėti sąsajų su Sigito Virpilaičio kaulo dirbiniais, tačiau čia rankų darbas panašesnis į aukštąsias technologijas, tolstant nuo atskiro augalo, akmens individualumo, taip eksploatuojamo mūsų menininkų, remiantis daugiau gamtos sistemomis, kaip koralų kolonijos architektūra, kristalų augimo dėsniai ar jūros žvaigždės simetrija. Antroji juvelyrė Deborah Rudolph ir naudoja ne itin vertinamą motininę kristalo uolieną savo auskarams, kurie atrodo tokie cukrinukai kaip vaikystės atostogos. Daug daug saldumynų man ir dabar reiškia poilsį. Tuos, kurie neturi priklausomybės nuo pyragaičių ir saldainių, gal suviliotų Deborah Rudolph akmens saikingumas, vis tiek kvepiantis kažkuo iš kulinarijos pasaulio, gal nešantis slaptą giminystę su prieskonių sluoksniais ir vis tą pačią meilę architektūrai.
„Savo juvelyrikoje nenoriu matyti akmens tik kaip „brangakmenio“, esu linkusi labiau įsigilinti. Kai į juos žiūriu, matau akmenis, kuriais gali kopti, matau jų sluoksnius, sudarančius gatves ir iš jų kuriamus namus. Akmenyje matau neapsakomą gelmę, panašią į ežero, į kurią žiūrėdamas žmogus nori atrasti žemę“, – sako autorė.
O Danni Schwag emalio žiedai tiesiogiai cituoja kristalų piešinį – spalvotai, linksmai, be užuolankų, nors kitur, junginiuose su kriauklės perlamutru, ši medžiaga slepiasi prigesinusi spalvą, apsimesdama rudu medžiu ar tiesiog pajūrio smėliu.
Kaip jau supratote, tai nėra konceptuali juvelyrika. Švari kaip šiuolaikinis dizainas, nešiojama. Lisos Krober lašo formos auskarai minimalistiniai, vos patikėjau, kad ši jauki, nenupoliruota iki blizgesio medžiaga yra plastikas, o ne gintaras, bet abiem atvejais (gintaras ar plastikas) ji kuo puikiausiai dera prie paplūdimio ir vasaros.
Kad atostogos nekeltų jokių abejonių, menininkės iš popieriaus karpytomis palmėmis papuošė galerijos sieną. Tos linguodamos plokščiais kamienais moja mums, skęstantiems buityje ir darbuose, siūlydamos nusitverti už kurio nors vitrinose išdėlioto lengvo medžio dirbinio, lyg gelbėjimo ratas padedančio išsilaikyti paviršiuje – „Tarp debesų ir oro. Tarp svajonių ir norų. Tarp pasaulių“, – rašo Lisa Krober, pristatydama savo juvelyriką. Jos medžio auskarai ar vėrinys galėtų kuo sėkmingiausiai suvaidinti plūdę ir pagauti šeimininkui (-ei) tą visus norus pildančią auksinę žuvelę. Arba žuvelį.
Taigi, pabaigoje turiu prisipažinti: vasara – kai prabangai atstovauja pajūrio smėlis, kriauklės. Akinantį spindesį – bangų keteros, o lengvumas yra visur. Juvelyrikoje – taip pat.
Paroda veikia iki rugsėjo 1 d.
VDA galerija „Argentum“ (Latako g. 2, Vilnius)
Dirba pirmadieniais–penktadieniais 12–18 val., šeštadieniais 12–17 val.
