Eglės Rakauskaitės (Rakės) paroda „Ne(į)vykę projektai“

VDA tekstilės galerijoje Artifex rugsėjo 4– 21 d. veiks vienos iš žinomiausių lietuvių šiuolaikinio meno atstovių Eglės Rakauskaitės (Rakės) personalinė paroda „Ne(į)vykę projektai“.

Parodos atidarymas rugsėjo 4 d. 18.00 val.

„Ne(į)vykę projektai" – įvairūs neįgyvendinti projektai, įstrigę tarp šiapus ir anapus. Tai keistos fotografinės manipuliacijos, pristatančios utopinį Vilnių; garso takelis nesukurtam filmui, nesankcionuotų performansų dokumentacija. Fotošopu sukurtos architektūrinės intervencijos į gerai pažįstamus miesto pastatus ir erdves provokuoja susimąstyti apie viešųjų erdvių politizavimą.

Parodos atidarymo dieną, 17.00 val., prie Gedimino paminklo vyks autorės performansas.
Galerijos Artifex (Gaono g. 1, Vilnius) darbo laikas: II–V  12–18 val.; VI 12–17 val.

Po nemenkos pertraukos šiuolaikinio meno scenoje autorė pristato fotografinių manipuliacijų ciklą Vilniaus architektūros tema, garso takelį nesukurtam filmui, nesankcionuotų performansų fotodokumentaciją. Dar 2008-ais metais, Vilniaus – Europos kultūros sostinės išvakarėse, autorė pradėjo plėtoti grafinių simuliacijų ciklą, susijusį su Vilniumi. Jos pasiūlyti architektūriniai projektai buvo susiję su jautriausiais miesto taškais ir savaip lietė sostinės reprezentacinius klausimus, kritikavo atminimo kultūros politizavimą, viešųjų erdvių unifikavimą. Utopiniai projektai priminė milžiniškas Mindaugo Navako „Vilniaus sąsiuvinio“ skulptūras, grubiai įsiterpusias į pažįstamus pastatus, miesto erdves.

Vietoj ideologiškai „išvalytų“, anonimiškumu dvelkiančių skulptūrinių monumentų menininkė siūlo vizualiai įtaigius, konceptualiai įkrautus sprendimus. Nuovargiu dvelkiančiam Lukiškių aikštės konkursui ji meta iššūkį punk rock stiliumi. Ryškiai raudonas sovietinis tankas su liūdnai nulinkusiu vamzdžiu, atkartojančiu kito garsaus vamzdžio konstrukciją. Nugalėtas ir sustabdytas tankas – argi ne paveikiausias laisvės simbolis? Arba turistinis Gedimino pilies (nežymiai pakeistos) atvirukas – ironiškas komentaras apie pseudo autentišką istorinių pastatų atstatymą.

Vaizduotė išlaisvina, žaidimas tęsiasi. Bet ar tik žaidimas? Neapsiribodama teoriniu lygmeniu, Eglė Rakauskaitė eina toliau – su savo projektais, vienais rimtesniais, kitais nelabai, ji braunasi pro prietarų ir biurokratijos kliūtis, bandydama kuo toliau nueiti jų realizavimo pakopomis. Dalis jų – iki smulkmenų apgalvoti projektai, pateikti konkrečioms institucijoms, tačiau užstrigę tarp šiapus ir anapus.

Drąsias, neįmanomas utopijas, pasak menininkės, būtina rodyti žmonėms, achitektams, miesto planuotojams – vaizduotė užkrečiama. Fotošopu sukurtos intervencijos į visuomeninius pastatus, paminklus, viešąsias erdves galbūt niekada nebus įgyvendintos tikrovėje, tačiau yra drąsus, išlaisvinantis atsakas arba malonus oro gūsis projektų rašymo džiunglėse.

Tiek Rakės performansai, tiek videomenas balansuoja ties riba – legalumo, pavojaus sveikatai ar absurdo. Galbūt dėl to jos kūrybą galima apibūdinti daugeliu būdvardžių, tik ji niekada nebuvo / nebus nuobodi.

Justina Kučinskaitė