7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Šiukšlyno milijonieriaus krašte

Giedriaus Jonaičio paroda „Mashup“ VDA „Akademijos“ galerijoje

Eglė Naujokaitytė
Nr. 20 (1034), 2013-05-17
Dailė
Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. Autoriaus nuotr.
Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. Autoriaus nuotr.

Jau ne sykį pagarsėjęs (auto)ironišku humoru ir gebėjimu apie rimtus dalykus pasisakyti absurdiškai nerimtai, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, sausos adatos meistras, didžiosios dalies lietuviškų banknotų tėvas Giedrius Jonaitis kuriam laikui vėl apgyvendino vieną iš savo kreivų pasaulių „Akademijos“ galerijoje. Šį kartą parodą sudarė dvi puikiai kontrastuojančios dalys: rimtoji, techninė, bet gink Dieve ne nyki ar sausa kaip toji adata, ir priešinga rimtumui – pulsuojanti, gyva ir siurreali grafika, beprotišką atmosferą kuriantis objektų, muliažų, pseudoskulptūrų ir instaliacijų rinkinys antrame galerijos aukšte.

 
Stebint precizišką, neįtikėtino kruopštumo ir smulkmeniškos akies reikalaujančią grafiką galvoje staiga pradėjo skambėti 1986-ųjų Paulo Simono daina „The Boy in the Bubble“. Šioje dainoje muzikantas apdainuoja realiai tuo metu dar neįvykusius siurrealistinius vaizdinius ir chaotišku, dirbtinu virstantį pasaulį:
 
„Tai buvo viena iš tų lėtų dienų, saulė tvoskė į kelio pakraščiu žygiuojančius kariūnus, iš kažkur sklido ryški šviesa ir apšvietė sprogstančias lauk parduotuvių vitrinas ir sprogmenis kūdikio vežimėlyje... Tai neįprastų ir stebuklingų laikų pradžia, taigi neverk, mieloji, neverk... Sausas vėjas ūkavo tuščioje dykumoje ir suko ratus aplink gyvybės lopšį, o negyvas smėlis krito ant vaikų, jų tėvų ir motinų, ir visos automatizuotos žemės... Tai lyg apsisukti ore pašokus – visi aplink tik ir šokinėja, medicina daro stebuklus ir stebuklingu tampa menas.“
 
Ne mažiau išmintingas muzikantas ir poetas Peteris Gabrielis, išgirdęs šią dainą, iškart pareiškė ją esant pranašiška: praėjus maždaug 20-čiai metų po dainos išleidimo tada sudainuotos eilutės paaiškėjo esančios kraupiai taiklios. Na, dykumos, ačiū Dievui, dar nenuklojo viso pasaulio, bet juk pamažu prie to artėjama, o neįtikėtini dalykai išties dedasi. Kartais net gąsdinantys dalykai. Tai, apie ką kadaise žmonės nė nedrįso pagalvoti ar bent jau realiai nesitikėjo.
 
G. Jonaičio grafika man pasirodė turinti daug bendra su minėtąja P. Simono daina: beprotiškai komponuojami siurrealūs siužetai ir pranašiška potekstė. Darbuose verdantis ikiapokaliptinis chaosas autoriui sušvytėjo dar anksčiau (1981–1987 m. laikotarpiu), nei minėtoji daina buvo parašyta. Kiti (daugiausiai 10-ojo dešimtmečio darbai) – atvirkščiai, labiau atsiremia į jau egzistuojantį istorinį paveldą: barokines kolonadas G. Jonaitis užbogina „savo šeimai“ ant galvos („Mano šeima“, 1997), o Vytautą paguldo žiūrėti į savo paties tarp kometų skriejantį kūną ant žirgo („Vytautas, 1987 m.). Katės, žirgai, kosmosas, kometos, raketos, planetos, rankos, kojos ir siautulinga pasaulio pabaiga. Ar naujo pasaulio pradžia?
 
Pritrenkta ir sužavėta nė nepajuntu, kaip atsiduriu šio pasaulio trimatėje zonoje. Čia jau nebeaišku, ar pasaulis pasibaigė, ar tuoj pasibaigs. Teko skaityti trumpą pranešimą apie tai, kad „Mashup“ parodoje „...net ir linksmi ar provokuojami elementai galerijoje sukuria rimtumo ir muziejiškumo atmosferą“. Nežinau, kaip ir kam, bet nei galerinis sterilumas, nei kiek nuošaliau (nebūtinai bendros atmosferos kontekste) iškabinta svajingų pastoralinių pastelių serija nesugriovė postapokaliptinio šiukšlių pasaulio baliaus.
 
Į jį atvykau visai viena, tačiau anaiptol taip nesijaučiau. Teritoriją stebi tušti, ciniški „žiūrovių“ žvilgsniai: viena jų įsitaisiusi kampe, kita pašaipia poza prigulusi ant pakylos, na o trečioji, pirštinėta ir kojinėta pripučiama lėlė, kybo palubėje. Vienatvės jausmą dar labiau slopina nenutrūkstantis ekrane rodomo filmo garso takelis, skambantis kaip 1982 m. vokiečių avangardistai – „Einstürzende Neubauten“ Vakarų Berlyne. Filme G. Jonaitis be skrupulų suvaro mėlyną metalinį objektą (seifą? dėžę? saugyklą?). Kai kada, atskilus kokiai to daikto daliai, įvyksta atominis sprogimas! Galiausiai pačiam autoriui nusibosta kovoti su tokiu kantriu objektu, akys užsikuria raudonu lazeriu.
 
Antikapitalizmu rėkia garsiosios G. Jonaičio dešros – pasiūla įvairi, galite mėgautis 50–50 banknotų likučiais kimštomis arba gurmaniškomis – 50–500 „kimšimo“ dešrelėmis! Šioje šiukšlyno milijonierių oazėje slampinėja pikti barsukai, pasidabinę geležėlių šarvais, nešini vielinėmis kraitelėmis su tuščiais stipriųjų gėrimų buteliukais ir mažesnėmis „firminėmis“ dešrelėmis. Kompaniją papildo „pilvo vergai“: biologiniai modeliukai, stoviniuojantys pasienyje, permatomus skrandelius užkimšę tuo, kas liko iš 20 litų banknotų. Nuo lubų aukštyn kojomis kybo giltinėlė, visai maža, nes ji dar tolokai. Bet ji keliauja, ir keliauja mūsų kryptimi!
 
Štai taip linksmai pro ašaras, liūdnam juokui skambant, G. Jonaitis kuria absurdiško pasaulio satyrą. Pasyviai isteriškas sąvartynas vaizduoja tai, į ką realiai ir virsta dabartinis pasaulis, ciniškai ar abejingai parodoje stebimas šimtų apatiškai stoviniuojančių „žiūrovų“, kaip ir tų trijų, aprėdytų firminiais drabužiais su etiketėmis. Absurdiškas vartojimo ir šiukšlių mašinos performansas, kur ši pražūtingai save suka ir suka artėdama prie neišvengiamo susinaikinimo per hedonizmą ir godumą, sumišusį su abejingumu ir cinizmu. „Tai neįprastų ir stebuklingų laikų pradžia, tad neverk, mieloji, neverk...“
 
Paroda veikė iki gegužės 11 d.
 

 

Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. Autoriaus nuotr.
Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. Autoriaus nuotr.
Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. Autoriaus nuotr.
Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. Autoriaus nuotr.
Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. Autoriaus nuotr.
Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. Autoriaus nuotr.
Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. Autoriaus nuotr.
Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. Autoriaus nuotr.
Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. Autoriaus nuotr.
Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas. 2013 m. Autoriaus nuotr.