2013 m. balandžio 25 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaroma akvarelių paroda „Vaikystės metų kraštas“. Parodos rengėjai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos nacionalinis muziejus. Paroda veiks iki birželio 2 d.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo rūpesčiu, talkinant inžinieriui-restauratoriui, kultūros paveldo ekspertui Petrui Kanevičiui, įspūdinga Lietuvos dvarų atvaizdų kolekcija iš JAV Stanfordo universiteto atkeliavo į Lietuvą. Tai tik nedidelė dalis Mieczysławo Jałowieckio palikimo, kurio taip neseniai nežinojo beveik niekas. Ramaus kolorito akvarelėse atgyja Lietuvos dvarai, net tie, kurių jau nebėra.
Grafas Mieczysławas Pieriejasławskis-Jałowieckis gimė 1876 m. gruodžio 2 d. Saldutiškyje, savo šeimos dvare. Tėvas generolas, karo inžinierius Bolesławas Jałowieckis buvo aktyvus visuomenės ir politikos veikėjas, Vilniaus gubernijos atstovas pirmojoje Valstybės Dūmoje. Motina Aniela kilusi iš žymios Witkiewiczių šeimos, tolima Piłsudskių giminaitė. Žemvaldžiams Jałowieckiams priklausė ne tik Saldutiškio, bet ir Kuktiškių, Jasonių, Antalinos dvarai. Vėliau M. Jałowieckis tapo Kamenio dvaro greta Kališo Lenkijoje valdytoju.
Vaikystėje Mieczysławas mokėsi namuose. Apie 1885 m. buvo išsiųstas į Sankt Peterburge anglų įkurtą mokyklą, nuo 1887 m. mokslus tęsė Imperatoriškajame Carskoje Selo licėjuje. 1895–1901 m. studijavo Rygos politechnikos universitete, kur mokėsi agronomijos, chemijos, inžinerijos. 1901–1902 m. studijas tęsė Vokietijoje – Bonoje ir Halėje, kur įgijo žemės ūkio ekonomikos daktaro laipsnį.
1903–1918 m. laikotarpiu Jałowieckis užėmė įtakingus postus: buvo Žemės ūkio ministerijos patarėjas Sankt Peterburge, Rusijos žemės ūkio reikalų konsulas Vokietijoje, Šiaurės Rusijos prekybos akcininkų draugijos direktorius, Rusijos–Anglijos prekybos rūmų tarybos narys, Švenčionių apskrities maršalka. Apie 1906 m. pradėjo dirbti dvarų įkainotoju Vilniaus žemės banke. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą buvo išrinktas Šiaurės Rytų Lietuvos bajorų susirinkimo prezidentu. Karo metais tarnavo Generaliniame Rusijos štabe.
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje praradęs nuosavybę (dvaras, žemė ir miškai buvo nacionalizuoti), Jałowieckis išvyko į Lenkiją. 1919–1921 m. buvo pirmasis Lenkijos Respublikos atstovas Gdanske. Už nuopelnus Lenkijos valstybei buvo apdovanotas Lenkijos atgimimo ordinu ir Auksiniu nuopelnų kryžiumi.
1939 metais, vokiečiams okupavus Lenkiją, Jałowieckis pasitraukė į Didžiąją Britaniją. Iki pat mirties 1962 m. gyveno Londone ir didžiąją laiko dalį skyrė piešimui ir atsiminimų rašymui (Lenkijoje išleistos trys atsiminimų knygos: Na skraju Imperium (Imperijos pakraštyje), Wolne miasto (Laisvas miestas) ir Requiem dla ziemianstwa (Requiem dvarininkams). Akvarele ir pieštukais įamžino daugiau nei 1100 dvarų, esančių Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ir Ukrainos teritorijose. Piešti Jałowieckis pradėjo dar studijuodamas Rygoje, kur gavo techninio piešimo pagrindus. Studentavimo laikų piešiniais iliustruota jo atsiminimų knyga Gaudeamus – szkice z lat minionych (Gaudeamus – praėjusių laikų eskizai, 2002). Pirmuosius dvarų piešinius Jałowieckis nupiešė dirbdamas Vilniaus žemės banko dvarų įkainotoju ir keliaudamas po aplink Vilnių esančius dvarus. Gyvendamas Londone piešimui pasitelkė ne tik savo puikią fotografinę atmintį, bet ir visą prieinamą ikonografinę medžiagą: nuotraukas, kitų dailininkų piešinius.
Jałowieckis daug laiko praleido Londono muziejuose, archyvuose ir bibliotekose. Šalia dvarų vaizdų buvo kaupiama ir jų istorija. Išliko keli tomai dvarų aprašymų su smulkiai aprašytomis dvarų vertybėmis, paminėta 6000 su dvarais susijusių pavardžių, tarp jų ir dvarų statytojai bei architektai.
Lietuvos nacionalinis muziejus,
Ryšių su visuomene skyrius tel. 2 62 94 26
