Marijos Teresės Rožanskaitės paroda „Rentgenogramos” Nacionalinėje dailės galerijoje

Spaudos konferencija kovo 22 d., penktadienį, 11 val., atidarymas 18 val.

Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) kūryba išsiskiria Lietuvos moderniosios dailės kontekste. Dailininkė išgarsėjo medicininės tematikos paveikslais – širdies operacijų, rentgeno kabinetų, ligoninių vaizdais. Rožanskaitei labai svarbus pats žiūrėjimo procesas – ne tik į paveikslą, bet ir pro jį, atveriant vidines kūrinio erdves. Drobėse susikryžiuoja žiūrovų, veikėjų ir juos stebinčių prietaisų žvilgsniai. Paroda konstruojama kaip rentgeno aparatas, peršviečiantis menininkės kūrybą ir jos žiūrovus.

Rožanskaitė ne tik diagnozuoja sovietmečio visuomenės ligas, bet ir fiksuoja lemtingus istorijos įvykius: tremtį, kurią pati išgyveno, rezistenciją, įkaitų dramą. Savo tapyboje, asambliažuose, akcijose ir instaliacijose menininkė vaizduoja ribines situacijas ir nepatogias erdves, kur ryškūs žmogaus ir technikos, individo ir visuomenės susidūrimo pėdsakai. Fiksuodama egzistencinio virsmo akimirkas – gimimą, ligą, mirtį, – menininkė renkasi skaudžius spalvų derinius, fotorealistinę popmeno estetiką ir rastus daiktus.

Svarbiausias Rožanskaitės temas ir kūrybos bruožus atskleidžia parodos dalys: „Tarp kosmoso ir abstrakcijos“, „Medicininės erdvės“, „Kita veidrodžio pusė“, „Kančios stotys“, „Asambliažų architektūra“, „Etnografinis žvilgsnis“, „Ekologinė klausa“. Rožanskaitės kūryba – tai nepagražintos tikrovės rentgenogramos, kurios šiandien atrodo dar aktualesnės.

Laima Kreivytė,

kuratorė