Dramatiško likimo dailininko Vladislovo Žiliaus (1939–2012) gyvenimo ir kūrybos kelias driekėsi nuo numylėto Žemaitijos vienkiemio iki Niujorko dangoraižių ir atgal. Šiais metais minime prieš dvejus metus mus palikusio dailininko 75-ąsias gimimo metines. Priverstas išvykti iš gimtosios šalies Žilius daugeliui įsiminė kaip itin drąsus menininkas. Jis vienas iš nedaugelio sovietiniais laikais išdrįso nusiųsti laišką aukščiausiajai to meto valdžiai – Lietuvos komunistų partijos Centro Komiteto pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui ir atvirai išdėstyti savo neigiamas pažiūras apie sovietinę ideologiją. Stebėtina, kad Žilius neatsidūrė lageryje, jam buvo liepta per 72 valandas palikti Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką.
Nors emigracijoje Žilių dažnai užplūsdavo nostalgiški jausmai, – „Svajoju eiti tuo pačiu takeliu nuo vieškelio iki namų, vėl maudytis tame pačiame upelio duburyje ar pereiti Plitkeliu per akmeninį tiltuką, skersai tėvų miško...“, – jo patyrimą tolydžio plėtė naujos aplinkos įspūdžiai: greitas didmiesčio tempas ir didinga Amerikos gamta. Piešinių cikle „Indėnų vasara“ (dailininko „Indian summer“ vertimas, – red. past.) kartojasi vaivorykštės motyvas, kuris išliko dailininko vaizduotėje iš vaikystės, kai jis tikėjo, kad tai iš vieno ežero į kitą permesta laumės juosta. Tačiau savo pavadinimu ir vaizdine sąlygiškų peizažų sandara šis piešinių ciklas jau byloja apie margo žemyno realijas, iškylančias šalia lietuviškų reminiscencijų. Mišri piešinių technika rodo atlikimo priemonių įvairovę (pieštukas, ryškios aliejinės kreidelės, spalvoti šratinukai, aukso ir vario folija), puikiai perteikiančią spalvingus autoriaus nuotaikų bei emocijų pliūpsnius.
Vladislovas Žilius, „Atspindys“. 1981 m. Vladislovas Žilius su Ingrida Korsakaite dailininko studijoje Niujorke. 1991 m.Vladislovas Žilius, iš ciklo „Mirties gėlės“. 1991 m. Vladislovas Žilius, „Medžio gyvenimas“. 1992 m. Vladislovas Žilius, iš ciklo „Idai atminti“. 2000 m.Vladislovas Žilius, iš ciklo „Protėviai“. 2004 m.
