7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Lukrecija Petkutė

Lukrecija Petkutė

Didysis intro

Festivalis „Gaida“ prasidėjo Terry Riley koncertu Kongresų rūmuose

Jeigu vėlų spalio 13-osios vakarą Gedimino prospekte praeiviai prasilenkė su originaliai apsirengusiu pagyvenusiu vyriškiu, nešančiu didelę gėlių puokštę, vargu ar pagalvojo, kad šis santūrus žilaplaukis ilgabarzdis senolis yra minimalistinės muzikos pradininkas Terry Riley. Maža to, niekam tikriausiai net į galvą nešovė, kad gyvąja JAV legenda pristatomas kompozitorius ramiai vaikštinėjo Vilniaus centre ką tik su savo kolegomis – sūnumi Gyanu Riley ir švedų duetu „The Gothenburg Combo“ – daugiau nei tris valandas koncertavęs Kongresų rūmuose. Šis pasirodymas buvo specialių gastrolių Europoje, skirtų Terry Riley 80-mečiui, dalis ir tapo jau 25 kartą vykstančio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ įžanginiu akordu.

 

Nors Lietuvoje kompozitorius Terry Riley yra kur kas mažiau žinomas nei pernai tame pačiame festivalyje koncertavęs Philipas Glassas, gera reklama ir nepernelyg aukštos bilietų kainos lėmė, kad Kongresų rūmų salė buvo sausakimša. Nesunku pastebėti, kad šį kartą į koncertą atėjo daugiausia tie, kurie išties domisi kompozitoriaus muzika, o ne tiesiog nori pasipuikuoti prieš žurnalistų fotoaparatus. Apskritai mūsų publika pasirodė ganėtinai kultūringa, tik santūroka, tačiau juk mes, lietuviai, nemokame garsiai reikšti teigiamų emocijų. Kadangi šis koncertas buvo vienintelis Baltijos šalyse, įtariu, kad jame apsilankė ir kompozitoriaus kūryba besidomintys smalsuoliai iš kaimyninių šalių (tai išdavė ne tik lietuviškas, bet ir angliškas koncerto vedėjos įžanginis žodis). Tiesa, nesuprantu, kam tokio pobūdžio koncertams reikalingi vedėjai? Kaip ir buvo galima tikėtis, beveik visas jos pasakytas tekstas buvo skrajučių informacijos pakartojimas, o į sceną išėję atlikėjai puikiausiai prisistatė patys ir apie kūrinius trumpai papasakodavo prieš arba po atlikimo. Jie laisvai keitė numatytų kūrinių eigą, be to, atliko ir keletą į programą neįtrauktų kompozicijų. Manau, kad ypač tokiuose šiuolaikinės muzikos renginiuose vertėtų paieškoti naujų informacijos pateikimo būdų. O pasveikinti susirinkusius bei paskelbti festivalio pradžią galėtų ir pats festivalio vadovas.

Terry Riley. D. Matvejevo nuotr.
Terry Riley. D. Matvejevo nuotr.
Terry Riley, Gyan Riley. D. Matvejevo nuotr.
Terry Riley, Gyan Riley. D. Matvejevo nuotr.
Terry Riley, Gyan Riley ir „The Gothenburg Combo“. D. Matvejevo nuotr.
Terry Riley, Gyan Riley ir „The Gothenburg Combo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukrecija Petkutė

Lietuviška gaida. Aktualumo paieškos

Tarptautiniam aktualiosios muzikos festivaliui „Gaida“ pasibaigus

 

Nors šių metų festivalis nepasižymėjo renginių gausa, likus daugiau nei savaitei iki atidarymo koncerto laikraščiuose, internetiniuose portaluose šmėstelėjo anotaciniai straipsniai, o radijo bangomis sklido organizatorių balsai, vienu balsu teigiantys, kad šių metų „Gaida“ ypatinga – joje bus koncentruojamasi į tiek daug dalykų, kad kiekvienas klausytojas programoje ras savo skoniui tinkantį renginį.
Pagrindine festivalio figūra tapo kompozitorius Mauricio Kagelis (1931–2008). Provokuojantis Kagelio portretas buvo eksponuojamas jo kūriniais „Repertoire“ (1970), „Dressur“ (1977) bei „grynosios muzikos“ partitūrose – „Trečiajame etiude“ dideliam orkestrui (1996) ar „Broken Chords“ (2002). Iškart atkreipiau dėmesį į pateiktų kūrinių sukūrimo datas. Ar gali šių dienų aktuali muzika būti parašyta praėjusiame amžiuje? Kodėl organizatoriai pasirinko būtent šį kompozitorių? Juolab kad išvardytųjų kūrinių įrašai (atlikimo kokybe aplenkiantys gyvai girdėtus „Gaidoje“) yra lengvai pasiekiami visagalio interneto platybėse. Šie keli aspektai lėmė mano pasirinkimą recenzijoje nesigilinti į M. Kagelio kūrybą, o ieškoti kitos, aktualesnės temos.

 

„Kroumata“. E. Volgino nuotr.
„Kroumata“. E. Volgino nuotr.
Miriam Meghnagi. E. Volgino nuotr.
Miriam Meghnagi. E. Volgino nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. E. Volgino nuotr.
Lauryna Bendžiūnaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. E. Volgino nuotr.