Autorius: LKC inf.

LKC inf.

LKC inf.

Rygoje vykusiame Baltijos šalių dokumentinio kino projektų forume „Baltic Sea Forum for Documentaries“ pristatyti trys Lietuvos kino kūrėjų projektai.

Tai režisierės Aistės Žegulytės filmas „Apie žmones, žvėris ir daiktus“ („Meno avilys“, prod. Giedrė Burokaitė), režisieriaus Vytauto Puidoko „Aleksandras Didysis“ („Ironcat“, prod. Paulius Juočeris) ir Lietuvos, Estijos bei Gruzijos bendros gamybos projektas „Pionierių rūmai“ („Matchhouse Film“ / „Anaben Films“, prod. Bernardas Andriušis, Esma Berikišvili).

Prodiuseriai tikisi užmegzti ryšius bei sulaukti pasiūlymų iš potencialių tarptautinių partnerių, užsienio transliuotojų ir platintojų. Jų autoriai gali konsultuotis su kino ekspertais, tobulinti filmo kūrimo bei pristatymo įgūdžius.

LKC inf.

Populiariausių Lietuvos kino teatruose 1993–2015 m. rodytų filmų penkiasdešimtuke pirmas vietas užima lietuviški filmai: „Redirected / Už Lietuvą!“ (pirma vieta) ir „Tadas Blinda. Pradžia“ (antra vieta). Iš viso šiame penkiasdešimtuke – net 9 lietuviški filmai.

Lietuvos kino centras, remdamasis Lietuvos kino platintojų duomenimis, sudarė 1993–2015 m. šalies kino teatruose rodytų visų filmų bei lietuviškų filmų topus.

Bendrame populiariausių filmų penkiasdešimtuke pirmauja JAV filmai „Įsikūnijimas“, „Pakalikai“ ir „Ledynmetis 3“, kurie dalinasi atitinkamai 3–5 vietas. Ilgą laiką lyderiavęs „Titanikas“ liko 10 vietoje. Beveik pusė penkiasdešimtuko filmų – vaikams skirtos animacinės juostos.

LKC inf.

Lietuvos kino centrą pasiekė 9 Lietuvos kino istorijai reikšmingų meninių filmų kopijos, kurių originalios medžiagos saugomos Rusijos Federacijos valstybiniame kino archyve „Gosfilmofond“.

Tai ilgametražiai vaidybiniai Arūno Žebriūno filmai „Paskutinė atostogų diena“ (1964 ) ir „Riešutų duona“ (1978), Vytauto Žalakevičiaus „Vienos dienos kronika“ (1963), Vytauto Mikalausko filmas vaikams „Žydrasis horizontas“ (1957), Algirdo Aramino „Kai aš mažas buvau“ (1968 ), Algimanto Puipos „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983), Raimondo Vabalo „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (1964), Marijono Giedrio „Nesėtų rugių žydėjimas“ (1978), A. Aramino ir Gedimino Karkos „Naktys be nakvynės“ (1966). LKC planuoja šiuos filmus suskaitmeninti ir restauruoti.

LKC inf.

Šiemet ir vėl JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtintas lietuviškasis „Oskaro“ komitetas kviečia teikti filmus kandidatus „Oskarams“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.

Atrankoje gali dalyvauti visų žanrų ne trumpesni kaip 40 minučių filmai, atitinkantys šiuos pagrindinius kriterijus: Lietuvoje filmas buvo platinamas nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., kūrinys komerciniais pagrindais buvo viešai rodomas kino teatre mažiausiai 7 dienas iš eilės, reklamai buvo parengta ir įgyvendinta rinkodaros strategija, didžioji dalis filmo dialogų yra ne anglų kalba, filmas nebuvo komerciniais tikslais platinamas JAV, didžioji filmo kūrėjų dalis yra lietuvių autoriai.

Daugiau apie JAV Kino meno ir mokslo akademijos keliams techninius reikalavimus galima susipažinti oficialiame „Oskarų“ puslapyje (http://goo.gl/CBl1vx). Filmą atrankai gali pateikti tik filmą prodiusavusi studija, įvardinta filmo titruose ir turinti © (copyright) teisę.

Filmų (7 kopijų DVD formatu) atrankai laukiame iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos kino centre (Z. Sierakausko 15, Vilnius).

LKC inf.

Liepos 23 d. Vroclave prasideda penkioliktą kartą vyksiantis kino festivalis „T-Mobile Nowe Horyzonty“. Šiemet programoje „Focus on Lithuania“ pristatomi 1959–2015 m. sukurti vaidybiniai filmai iš Lietuvos. Festivalis rengia ir Šarūno Barto filmų retrospektyvą, kurioje bus parodyti devyni režisieriaus filmai: „Praėjusios dienos atminimui“ (1989), „Trys dienos“ (1991), „Koridorius“ (1995), „Mūsų nedaug“ (1996), „Namai“ (1997), „Laisvė“ (2000), „Septyni nematomi žmonės“ (2005), „Eurazijos aborigenas“ (2010). Vroclave bus pristatytas ir naujausias Š. Barto filmas „Ramybė mūsų sapnuose“, kurio premjera gegužę įvyko Kanuose.

Festivalio rengėjai spaudos pranešime pabrėžia, kad kartu su didžiojo lietuvių kino režisieriaus Šarūno Barto retrospektyva bus parodytas 21 vaidybinis lietuvių filmas – nuo svarbiausių sovietmečio kūrinių iki naujausių, į kuriuos atkreipė dėmesį tarptautiniai festivaliai.

LKC inf.

Lietuvos kino centras skyrė 382 568 eurų valstybinį dalinį finansavimą keturiolikai kino projektų: 8 filmo parengiamųjų darbų projektams, 3 mažumos bendros gamybos projektams, vienam interaktyvaus projekto parengiamųjų darbų projektui, taip pat vienam animacinio trumpametražio filmo projektui bei vienam vaidybinio trumpametražio filmo projektui.

Filmų parengiamųjų darbų projektams skirtas finansavimas: Prano Morkaus filmo „Pelėdų kalnas“ projektui (vykdytojas – UAB „Kino gamyba“) skiriamas 26 250 eurų finansavimas; Tomo Vengrio filmo „Tėvyne mūsų“ projektui (vykdytojas – VšĮ „Uljana Kim ir ko“) skiriamas 20 tūkstančių eurų finansavimas; režisieriaus Emilio Vėlyvio filmo „Sizifo kultas“ projektui (vykdytojas – VšĮ „Kino kultas“) skiriamas 27 tūkstančių eurų finansavimas; režisieriaus Arūno Matelio filmo „Ieškant antigravitacijos“ projektui (vykdytojas – UAB „Ultra nominum“) skiriamas 24 150 eurų finansavimas; režisierės Aistės Žegulytės filmo „Apie žmones, žvėris ir daiktus“ projektui (vykdytojas – VšĮ „Meno avilys“) skiriamas 18 650 eurų finansavimas; režisierės Ramunės Kudzmanaitės filmo „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ projektui (vykdytojas – VšĮ „Ketvirta versija“) skiriamas 20 tūkstančių eurų finansavimas; režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmo „Kernagis“ projektui (vykdytojas – VšĮ „A Propos studija“) skiriamas 10 100 eurų finansavimas; režisierės Jurgos Zabukaitės filmo „Tobulos poros architektai“ projektui (vykdytojas – VšĮ „Trumas“) skiriamas 17 100 eurų finansavimas.

LKC inf.

Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Prancūzijos kultūros ministrė Fleur Pellerin pasirašė Lietuvos ir Prancūzijos vyriausybių susitarimą dėl bendros kino filmų gamybos, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos ir Prancūzijos kino kūrėjų bendradarbiavimui.

1999 m. Lietuva ratifikavo Europos bendros kino filmų gamybos konvenciją. Ja remiantis dalyvaujama „Eurimages“ fonde, kuris teikia paramą bendrai gaminamiems filmams. Nors konvencija ir nustato esminius bendros gamybos reikalavimus, nemažai klausimų, susijusių su specifiniais atskirų šalių kino gamybos, finansavimo ir platinimo aspektais, joje lieka neaptarti. Todėl šalys pasirašo dvišalius susitarimus, tiksliau atliepiančius konkrečių valstybių kino sektoriaus specifiką.

LKC inf.

Europos Tarybos Europos kino paramos fondas „Eurimages“ skyrė paramą bendram Lietuvos ir Latvijos projektui „Dedveitas“ bei bendram trijų Baltijos šalių projektui „Apsimetėliai“.

Režisieriaus Igno Miškinio kuriamam ilgametražiam vaidybiniui filmui „Dedveitas“ skirtas 50 tūkstančių eurų finansavimas. Filmą kuria Lietuvos kino gamybos įmonė „Tremora“ ir Latvijos kino gamybos įmonė „Film Angels Productions“.

„Eurimages“ fondo parama – 120 tūkstančių eurų – skirta bendram trijų Baltijos šalių projektui „Apsimetėliai“. Šį filmą režisuoja estų režisierius Vallo Toomla. Filmą kuria Estijos kino gamybos įmonė „Amrion Ou“, Latvijos – „Locomotive Productions“, Lietuvos – „Uljana Kim ir Ko“.

Per šią „Eurimages“ sesiją iš viso buvo paremti 27 bendros kino gamybos projektai, jiems paskirstyta 7 745 tūkstančių eurų.

LKC inf.

Tarptautinėje animacinių filmų mugėje (MIFA) lankytojų laukia Lietuvos stendas bei nemaža mūsų šalies animacijos kūrėjų delegacija.

Pastaraisiais metais ekranus išvydo net du pilnametražiai animaciniai filmai: „Aukso žirgas“ (rež. V. Aškinis, R. Kalnaellis) ir „Gustavo nuotykiai“ (rež. V. Lekavičius, A. Gricius). Tarptautinio įvertinimo sulaukė ir trumpi filmai „Neeuklidinė geometrija“ (rež. S. Jakaitė, S. Masteikaitė), „Kaltė“ (rež. R. Tomingas). Surengtas pirmasis Baltijos jūros ir Šiaurės šalių animacijos ir videožaidimų festivalis, įsteigta Lietuvos animacijos asociacija.

Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, su įsitvirtinančia nauja kūrėjų karta animacija Lietuvoje išgyvena kokybinių permainų bei augimo laikotarpį. „Džiaugiamės galėdami sudaryti sąlygas lietuviškos animacijos pristatymui bei prisidėti prie Lietuvos animatorių dalyvavimo šioje mugėje“, – sako  jis.