Bendras Lietuvos ir Čilės kūrėjų Giedrės Žickytės ir Maite Alberdi filmas „Čia aš tik svečias“ („Yo no soy de aquí“) Šveicarijoje, Nione vykstančiame tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje „Visions du Réel“, pelnė pagrindinį apdovanojimą geriausiam trumpametražiui dokumentiniam filmui.
Filmas pasakojama apie garbaus amžiaus baskę Josebę, kuri gyvena Čilės senelių namuose. „Kurti šį filmą buvo ypatinga patirtis ir ne tik todėl, kad turėjau galimybę filmuoti Čilėje ir dirbti su šios šalies filmavimo grupe. Iš pradžių jaučiausi panašiai kaip filmo herojė Josebė, patekusi į visiškai naują, nepažįstamą aplinką. Tačiau mūsų su Maite kūrybinis bendradarbiavimas buvo toks įkvepiantis ir kupinas abipusio supratimo bei pagarbos, kad tai tapo nepaprastu procesu, tiek kūrybos, tiek žmogiškąja prasme. Galiu pasakyti, kad daug išmokau iš Maite’s, tikiuosi, kad ji iš manęs – taip pat. Dar kartą įsitikinau, kad kinas universalus ir jo neriboja nei geografija, nei kalba“, – teigia Giedrė Žickytė.
Ispanijoje vykstančiame Tarptautiniame Barselonos autorinio kino festivalyje bus parodyta Šarūno Barto filmų retrospektyva. Ji vyks Katalonijos filmotekoje balandžio 28 – gegužės 1 d.
Retrospektyvą sudaro filmai „Tofolarija“ (1985), „Praėjusios dienos atminimui“ (1990), „Koridorius“ (1995), „Mūsų nedaug“ (1996), „Namai“ (1997), „Laisvė“ (2000), „Nieko nepraranda vaikai“ (2004), „Eurazijos aborigenas“ (2010), „Ramybė mūsų sapnuose“ (2015) ir Pompidou centro užsakymu sukurtas trumpametražis filmas autoportretas „Kas jūs ir kur esate, Šarūnai Bartai?“ (2016). Festivalyje dalyvaus ir filmus žiūrovams pristatys režisierius.
Balandžio 15–23 d. Niono (Šveicarija) dokumentinių filmų festivalyje „Visions du Réel“ bus parodyta Audriaus Stonio filmų retrospektyva, įvyks pasaulinė Giedrės Žickytės ir Maite Alberdi filmo „Čia aš tik svečias“ premjera, o festivalio programoje „Naujas požiūris“ bus parodytas Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis“.
Audriaus Stonio retrospektyvoje bus parodyta 18 šio režisieriaus filmų. Tai pirmoji tokia gausi režisieriaus filmų retrospektyva, kurioje pirmąkart bus parodyti ir penki suskaitmeninti bei restauruoti filmai. Retrospektyvos pristatyme dalyvaus Audrius Stonys ir kelių filmų bendraautorius bei prodiuseris Arūnas Matelis.
Audrius Stonys sako, kad filmais siekia išsaugoti blėstančius sapnus: „Kai buvau mažas, labai nemėgau prabudimo akimirkos. Karštligiškai stengdavausi sulaikyti bundant išnykstančius sapnus. Žinojau, kad vėliau papasakotas ar užrašytas sapnas bus lyg blankus tikrojo šešėlis. Kai mano mokytojas – kino režisierius Henrikas Šablevičius – parodė, kaip galima atkurti ir išsaugoti sapnus, nuo tada tik tai ir darau.“
Europos Tarybos Europos kino paramos fondas „Eurimages“ skyrė paramą dviem bendros Lietuvos kino gamybos projektams – kartu su latviais kuriamam filmui „Putos iš burnos“ bei Prancūzijos, Vokietijos ir Lietuvos projektui „Nuolankioji“.
Latvių režisieriaus Janio Nordžio vaidybiniam filmui „Putos iš burnos“ skirta 150 tūkstančių eurų. Filmą kuria Latvijos kino įmonė „Tasse Film“ ir Lietuvos kino gamybos įmonė „Artbox“.
„Eurimages“ fondo parama – 204 006 eurų skirta bendram Prancūzijos, Vokietijos ir Lietuvos kino gamybos projektui „Nuolankioji“. Šį filmą režisuoja Sergejus Loznica, filmą kuria Prancūzijos kino gamybos įmonė „Slot Machine“, Vokietijos „Looks Film“ ir Lietuvos „Uljana Kim ir Ko“.
Kovo 2–7 d. tarptautiniame 56-ajame Kartagenos kino festivalyje Kolumbijoje bus parodyta lietuvių režisieriaus Šarūno Barto filmų retrospektyva. Tai pirmas kartas, kai seniausio Lotynų Amerikos kino festivalio programoje rodomi lietuvių režisieriaus filmai.
Bus parodyti šeši Šarūno Barto filmai: „Ramybė mūsų sapnuose“ (2015), „Praėjusios dienos atminimui“ (1990), „Namas“ (1997), „Koridorius“ (1995), „Mūsų nedaug“ (1996) ir naujausias, Pompidou centro užsakymu sukurtas trumpametražis autoportretas „Kas jūs ir kur esate, Šarūnai Bartai?“ (2016). Festivalyje dalyvaus ir filmus pristatys Šarūnas Bartas ir filme „Ramybė mūsų sapnuose“ vaidinusi Ina Marija Bartaitė.
Šiandien prasidėjusiame tarptautiniame Berlyno kino festivalyje ir vykstančioje „Europos filmų mugėje“ (EFM - European Film Market), šeštus metus iš eilės kino laimėjimus ir planus pristato Lietuva. Per devynias dienas renginyje pusšimtis mūsų šalies industrijos profesionalų lietuviškų filmų stende dalinsis kino naujienomis, pristatys festivalius, rinkos privalumus, projektus, dalysis patirtimi, tirs bendradarbiavimo galimybes ir dalyvaus lydinčiuose renginiuose.
Pagrindiniai Lietuvos prisistatymo akcentai šiemet – lietuviški filmai oficialioje „Berlynalės“ programoje, kvietimas naudotis mokestine lengvata kinui ir filmuoti užsienio kino produkciją Lietuvoje. Svarbia ašimi taps ir jau įvykusių tarptautinių projektų rezultatų viešinimas – prieš dvejus metus pradėjusi veikti schema sudarė sąlygas konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir ėmė nešti naudą. 2015 m. Lietuvoje buvo filmuojami septyni užsienio kino kompanijų filmai ir tai yra didžiausias tokių projektų skaičius Lietuvos istorijoje. Vienas garsiausių vykdytų projektų – Vilniuje filmuota šešių dalių drama pagal Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“, kurios vien pirmąją dramos dalį pažiūrėjo daugiau nei 6 mln. žiūrovų. Projektas sulaukė susidomėjimo visame pasaulyje ir atkreipė papildomą pasaulinės kino industrijos dėmesį į Lietuvą.
Praėjusį ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas apžvelgė 2015 metų kino centro darbo rezultatus ir pristatė svarbiausius šių metų darbus.
Aptardamas praėjusius metus Kvietkauskas pabrėžė, kad atnaujinta kino projektų rėmimo sistema, pelno mokesčio lengvatos pristatymas užsienio partneriams, bendri projektai su Lenkija bei dėmesys tarptautinei lietuvių kino sklaidai buvo 2015-ųjų veiklos prioritetai. Pernai LKC biudžetas buvo 3 073 737 eurai, iš jų kino parengiamųjų darbų, gamybos ir sklaidos projektams paremti buvo skirta 2 139 282 eurai. 2015 m. pirmąkart vyko du kino projektų finansavimo konkursai bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų filmų idėjų konkursas. Pakeitus filmų sklaidos finansavimo taisykles, į valstybės paramą galėjo pretenduoti kūrėjai, kurių filmų sumanymai buvo atrinkti į tarptautinius projektų vystymo renginius. Ši priemonė sudarė geresnes sąlygas ne tik patobulinti scenarijus, bet ir rasti partnerius užsienyje. Taip pat pirmą kartą buvo galima teikti paraiškas pirmojo trumpametražio filmo, debiutinio filmo, mikrobiudžeto vaidybinio ilgametražio filmo, televizijos meninės dokumentikos gamybos, interaktyvaus projekto parengiamųjų darbų ir gamybos, mažumų bendros gamybos finansavimui.
Vasario 11–21 d. vyksiančiame viename svarbiausių Europos kino renginių – Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje – Lietuvos vardas bus paminėtas kelis kartus. Oficialioje Panoramos programoje įvyks Manto Kvedaravičiaus dokumentinio filmo „Mariupolis“ pasaulinė premjera, o Tomas Vengris atstovaus pirmajam Ganos kino filmui „Nakom“.
Šiandien Vilniuje prasideda „European Short Pitch 2016“ mokymai, kuriuose trumpametražių filmų kūrėjai iš 15 Europos šalių tobulins savo įgūdžius, semsis žinių iš Europos kino profesionalų ir stengsis juos sudominti naujais filmų projektais.
Kaip ir kiekvienais metais, mokymų programą sudaro dvi dalys – scenarijaus vystymo dirbtuvės bei projektų pristatymo sesija. Pastaroji tradiciškai vyksta Liuksemburge kovo mėnesį Tarptautinio Liuksemburgo festivalio metu, o scenarijaus vystymo dirbtuvės kasmet organizuojamos vis kitoje šalyje. Vilnius šiemet pasirinktas neatsitiktinai. „European Short Pitch“ jau antrus metus bendradarbiauja su „Baltic Pitching Forum“ – Baltijos šalių trumpametražių filmų projektų pristatymo platforma, kurią rengia trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“. Bendradarbiaujant su Lietuvos kino centru ir siekiant sustiprinti šių dviejų mokymų platformų profesinius ryšius šiemet ir buvo pasirinktas Vilnius.
Europos Tarybos kino paramos fondas „Eurimages“ skyrė paramą bendram Lietuvos ir Bulgarijos projektui „Stebuklas“. Režisierės Eglės Vertelytės kuriamam ilgametražiam vaidybiniui filmui skirtas 100 tūkstančių eurų finansavimas. Filmą kuria Lietuvos viešoji įstaiga „In Script“ ir Bulgarijos kino gamybos įmonė „Geopoly Film Eood“.
