Autorius: LKC inf.

LKC inf.

Baigėsi Lietuvos kino centro inicijuotas Jaunojo kino kritiko konkursas, kuriame šiemet varžėsi  daugiau nei 40 dalyvių. Pirmąją vietą laimėjo Kamilė Jarukaitytė iš Ukmergės J. Basanavičiaus gimnazijos už Arūno Žebriūno filmo „Paskutinė atostogų diena“ recenziją. Antrąją vietą užėmė Ieva Tamoševičiūtė iš Ukmergės A. Smetonos gimnazijos už Mykolo Vildžiūno filmo „Nesamasis laikas“ recenziją. Trečioji vieta atiteko Aistei Mažuolytei  iš Pasvalio P. Vileišio gimnazijos už Igno Miškinio filmo „Karalių pamaina“ recenziją.

„Džiugu, kad šiemet visi konkurso prizininkai pasirinko lietuviškus filmus: nuo kino klasikos iki naujausių filmų. Augantis moksleivių domėjimasis lietuvišku kinu – tai dar viena paskata tęsti šį jau tradiciniu tapusį konkursą. Jų darbai atskleidžia savitą jaunosios kartos požiūrį, nustebina netikėtomis įžvalgomis“, – sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

LKC inf.

Lapkričio 15 d. „Skalvijoje“ pristatytas suskaitmenintas ir restauruotas 1966 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas Vytauto Žalakevičiaus filmas „Niekas nenorėjo mirti“. Naujai prikeltos filmo juostos pristatymas skirtas prieš du dešimtmečius mirusio Vytauto Žalakevičiaus atminimui. Filmą pristatė kino kritikė Rasa Paukštytė, atsiminimais dalinosi aktoriai Regimantas Adomaitis ir Juozas Budraitis, vienas filmo operatorių Jonas Tamoševičius, kritikė Izolda Keidošiūtė.

„Nuolat keliantis ideologinius ginčus, 7-ajame dešimtmetyje filmas „Niekas nenorėjo mirti“ labai aukštai iškėlė lietuviško vaidybinio kino kokybės kartelę.  Jis parodė, kad kino priedermė yra kelti rimtus, aštrius klausimus apie istoriją ir žmogų, naudoti visas tuomet įmanomas menines priemones ir plėsti kalbėjimo apie pokarį ribas. Operatorius Jonas Gricius šiame filme sukūrė bene kanoninius dramatiško Lietuvos pokario įvaizdžius, daugeliui filme vaidinusių aktorių filmas buvo lemtingas – parodė jų galimybes, pradėjo ar praturtino kūrybines biografijas“, – sako kino kritikė Rasa Paukštytė. Filmas yra įtrauktas į  UNESCO reikšmingiausių kino kūrinių šimtuką.

LKC inf.

Savaitgalį Liubeke (Vokietija) baigėsi 58 kartą vykusios Šiaurės šalių kino dienos. Festivalyje įvyko dokumentinio filmo „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ premjera, buvo parodyti keturi lietuviški filmai.

Du ilgametražiai lietuviški filmai „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ (rež. Anne Magnuseen, Pawel Debski, Norvegija, Lietuva, Lenkija) ir „Aš už tave pakalbėsiu“ (Virginija Vareikytė, Maximilien Dejoie) atrinkti į dokumentinių filmų programą, kurioje parodyti 37 filmai. Animuotas dokumentinis filmas „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ pasakoja apie Jurgį Zauerveiną, sukūrusį esperanto kalbą. Žiuri filmui skyrė Garbės pažymėjimą (Honourable Mention).

LKC inf.

Lietuvos kino centras parėmė 8 kino sklaidos užsienyje projektus. Iš viso jiems skirtas 6 501 eurų. Parama skirta filmų „Šuolis“, „Šaltos ausys“, „Ką Dievas sau galvoja“, „Fanatikė“ bei kino projekto „Aplink pasaulį per 14 dienų“  pristatymams tarptautiniuose festivaliuose.

Tarptautinio Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje (IDFA) bus pristatytas dokumentikos projektas „Šuolis“ (rež. Giedrė Žickytė). Filmas pasakoja apie lietuvį jūreivį Simą Kudirką ir jo dramatiškas laisvės paieškas.

Lino Mikutos dokumentinis filmas „Šaltos ausys“ atrinktas į trijų festivalių konkursines programas. Jis bus rodomas tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje „Popoli“ (Italija), tarptautiniame Minsko kino festivalyje „Listapad“ (Baltarusija) ir kino festivalyje „Camerimage“ (Lenkija).

LKC inf.

Šeštadienį Kijeve prasidėjo 46-asis tarptautinis kino festivalis „Molodist“, kuriame Lietuva dalyvauja kaip šalis viešnia. Festivalio programoje – naujausi lietuviški filmai bei speciali režisieriui Vytautui Žalakevičiui atminti skirta filmų programa.

„Esu tikras, kad žiūrovai liks sužavėti lietuviškų filmų pristatymu. Lietuva mums įvairiapusiškas pavyzdys, kaip ištrūkti iš sovietmečio, o naujausių lietuviškų filmų programa parodo jūsų pažangą bendros gamybos filmų srityje. Džiaugiamės galėdami surengti Vytauto Žalakevičiaus atminimui skirtą programą bei restauruoto filmo „Niekas nenorėjo mirti“ premjera. Filmas svarbus, nes jame kalbama apie vieną sudėtingiausių mūsų bendros istorijos laikotarpį – nacionalinį pasipriešinimą“, – teigia festivalio programos vadovas Igoris Šestopalovas.

LKC inf.

Lietuvos kino centras parėmė 6 kino sklaidos užsienyje projektus. Iš viso jiems skirtas 19 862 eurų finansavimas. Parama skirta filmų „Moteris ir ledynas“, „Šaltos ausys“, „Pokalbis su Josefu“, „Aš esu Katya Golubeva“, „Energijos sala“ bei trumpametražių filmų programos pristatymams tarptautiniuose festivaliuose.

Du lietuviški filmai paremti pristatymams atvirajame dokumentinio kino festivalyje „Rossija“. Tai „Šaltos ausys“ (rež. Linas Mikuta) ir  „Aš esu Katya Golubeva“ (rež. Natalija Ju), festivalis vyko spalio 11–15 d.

Tarptautiniame dokumentinių filmų forume „Lisbon Doc 2016“ (Portugalija) spalio 17–22 d. pristatomas debiutinis Emilijos Škarnulytės dokumentinis projektas „Energijos sala“. Filmas – tarsi ekspedicija į uždaromą Visagino atominę elektrinę. Forume vyks susitikimai su ekspertais, filmai bus pristatomi finansuotojams ir platinimo agentams.  

LKC inf.

Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos skelbia filmų parengiamųjų ir gamybos darbų projektų valstybinio finansavimo konkursą. Paraiškas finansavimui gauti gali teikti juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla yra filmų gamyba.

LKC inf.

Rugsėjo 14 d. Vilniaus kino teatre „Pasaka“ pristatytas suskaitmenintas ir restauruotas 1972 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas režisieriaus Marijono Giedrio filmas „Herkus Mantas“. Tai jau penktasis Lietuvos kino centro užsakymu naujai prikeltas vaidybinis filmas iš Lietuvos kino aukso fondo. Filmą pristatė kino kritikė Rasa Paukštytė, pristatyme dalyvavo ir filmo operatorius Jonas Tamoševičius.

„Herkus Mantas“ skirtas  prūsų tautai atminti. Ją sunaikino kryžiuočių ordinas. Pasak kino kritiko Sauliaus Macaičio, „Herkus Mantas“ – pirmas reikšmingas istorinis lietuvių filmas, įveikęs tikslios faktografijos stoką bei Lietuvos kino studijos materialinės bazės nepriteklius.

LKC inf.

JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtinto „Oskaro“ komiteto Lietuvoje sprendimu šiemet kandidatu siekti apdovanojimo užsienio filmų kategorijoje išrinktas Kristijono Vildžiūno filmas „Senekos diena“. Tai jau antrasis K. Vildžiūno filmas, pretenduojantis į „Oskarą“ – 2011 m. buvo išrinktas filmas „Kai apkabinsiu tave“.

Filme „Senekos diena“ pinasi pasakojimas apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakares ir mūsų dienas. Keli aštuoniolikmečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, kurios narių moto – „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė“. Po dvidešimt penkerių metų filmo herojus Simonas, sėkmės sulaukęs žmogus, vis dažniau prisimena save, jaunystėje atsisakiusį gilių jausmų. Nusivylimo savimi kartėlis pastūmėja herojų prisiminti gyvenimo akimirkas, kurios grąžina savigarbos jausmą, sutaiko su realybe. Pasak režisieriaus K. Vildžiūno, „Senekos diena“ yra filmas apie gebėjimą nugalėti inerciją, apie pastangas kasdienybėje įžvelgti viltį – nepaisant nuoskaudų, praradimų, baimių. Šis ir ankstesnis filmas „Aš esi tu“ sudaro diptiką: jie abu apie tikėjimą asmenine, vidine žmogaus kaita.

LKC inf.

Praėjusią savaitę Rygoje vykusiame Baltijos šalių dokumentinio kino projektų forume „Baltic Sea Forum for Documentaries“ pristatyti Lietuvos dokumentinio kino kūrėjų projektai.

Dalyvauti šiame forume atrinkti keturi lietuvių darbai. Tai Marijos Stonytės projektas „Švelnūs kariai“ (prod. Giedrė Žickytė), Ramunės Rakauskaitės projektas „Kelionės į Lietuvą“ (prod. Arūnas Matelis, Algimantė Matelienė) bei Audrius Stonio projektas „Naujoji Baltijos banga“, kuriamas kartu su režisiere iš Latvijos Kristīne Briede (prod. Uldis Cekulis, Riho Vastrik, Arūnas Matelis, Algimantė Matelienė). Prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė pristatys bendrą Lietuvos ir Latvijos projektą „Šaukštelis“, režisuojamą garsios Latvijos režisierės Lailos Pakalniņos.

Filmų projektai pristatomi tarptautinės kino industrijos auditorijai, tikintis užmegzti kontaktus bei sulaukti pasiūlymų iš potencialių tarptautinių partnerių, užsienio transliuotojų ir platintojų. Jų autoriai turės galimybę konsultuotis su kino ekspertais, tobulinti filmo kūrimo bei pristatymo įgūdžius.