Autorius: LKC inf.

LKC inf.

Europos filmų mugės metu pasirašytas Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino institucijų ir tarptautinio Lokarno kino festivalio susitarimas dėl 6 Baltijos šalių prodiuserių dalyvavimo tarptautinėje festivalio programoje „MatchMe!“.

Rugpjūčio mėnesį vyksiantis 71-asis Lokarno kino festivalis yra vienas iš svarbiausių Europos kino renginių. Industrijai skirta programa sutraukia įtakingus kino verslo atstovus: prodiuserius, pardavimo agentus, finansuotojus.

Programa „MatchMe!” skirta perspektyviems prodiuseriams, suteikiant jiems galimybę tarptautinei profesionalų bendruomenei pristatyti savo kompaniją ir vykdomus bei planuojamus bendros gamybos projektus. Be neformalių tinklaveikos galimybių ir specialaus dėmesio, dalyviams iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos bus organizuojamos atviros paskaitų ir meistriškumo kursų programos, skirtos strateginiam kino gamybos kompanijos vystymui, su patyrusiais lektoriais bus kalbama apie besikeičiančią tarptautinę kino rinką ir kiekvienos kompanijos galimybes joje.

LKC inf.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, Lietuvos kino centras padvigubino metinį biudžetą, skirtą kino paveldui restauruoti, skaitmeninti ir pristatyti žiūrovams. Šiuolaikiniams ekranams pritaikyti filmai bus rodomi ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, planuojama surengti kino klasikos savaitgalius regionuose.

Nuo pat įkūrimo Lietuvos kino centras organizuoja šalies kino paveldo, saugomo užsienyje, tyrimo, skaitmeninimo ir restauravimo darbus. Centro iniciatyva įsigytos 36 reikšmingų Lietuvos kino istorijai vaidybinių filmų ir 6 dokumentinių siužetų, kurie saugomi užsienio saugyklose ir archyvuose, kopijos. Kopijos į Lietuvą grįžta iš Rusijos Federacijos valstybinio kino fondo „Gosfilmofond“, kur saugomi daugelio Lietuvos kino studijoje sukurtų filmų originalai.

Jau suskaitmeninta ir restauruota vienuolika filmų: „Jausmai“ (rež. A. Grikevičius ir A. Dausa, 1968), „Sadūto tūto“ (rež. A. Grikevičius, 1974), „Velnio nuotaka“ (rež. A. Žebriūnas, 1974) „Gražuolė“ (rež. A. Žebriūnas, 1969 ), „Herkus Mantas“ (rež. M. Giedrys, 1972), „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. V. Žalakevičius, 1966), „Maža išpažintis“ (rež. A. Araminas, 1971), „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. R. Banionis, 1990), „Adomas nori būti žmogumi“ (rež. V. Žalakevičius, 1959), „Faktas“ (rež. A. Grikevičius, 1980), „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas, 1983). Visiems filmams parengti titrai anglų ir prancūzų kalbomis.

LKC inf.

Savaitgalį pasibaigus lietuvių kino retrospektyvai, „La Cinémathèque Française“ durys lieka atviros lietuvių kino kūrėjams. Programų sudarytojai nuo šiol lauks naujų filmų, retrospektyvoje parodytų kūrėjų filmų DVD bus prieinami filmotekos kino bibliotekoje. Lietuvos kino centras ir toliau ketina palaikyti ryšius su „La Cinémathèque Française“ bei sudaryti sąlygas lietuviškiems filmams šioje reikšmingoje tarptautinei kino bendruomenei institucijoje pristatyti.

Nors derybos dėl lietuviškų filmų rodymų programos truko kelerius metus, laukti buvo verta – nacionalinio kino programa sulaukė gerų atsiliepimų bei susidomėjimo. Iš viso surengta per 20 lietuvių kino seansų, išdalintas visas specialiai projektui išleisto leidinio prancūzų kalba tiražas. Lietuvių kino retrospektyvą aplankė daugiau kaip du tūkstančiai kino mėgėjų.

Dokumentinio kino vakaras, prancūzų kino bendruomenei pristatęs po Nepriklausomybės atgavimo iškilusią naują lietuvių kino kūrėjų kartą ir jos kūrybą, prie vieno stalo susodino Audrių Stonį, Arūną Matelį ir Šarūną Bartą. Pokalbį po filmų „Neregių žemė“ ir „Antigravitacija“ (rež. A. Stonys), „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį“ (rež. A. Matelis), „Praėjusios dienos atminimui“ (rež. Š. Bartas) peržiūros moderavo prancūzų kino kritikas Arnaud Hée. Jis truko ne planuotas 50 minučių, o daugiau nei dvi valandas, kol užsidarė filmoteka.

LKC inf.

Triesto kino festivalyje trijų Baltijos šalių nacionalinių kino institucijų vadovai atnaujino Trišalę bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatoma per 2018 m. įgyvendinti 12 bendrų tarptautinių kino sklaidos projektų, skirtų visų trijų valstybių šimtmečiams paminėti.

Įgyvendindamos Kanuose 2015 m. pasirašytą Trišalę bendradarbiavimo sutartį, kuria numatyta imtis daugiau bendrų iniciatyvų skatinant Baltijos šalių kino industriją ir filmų sklaidą, pasirašydamos sutarties priedą Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės kino institucijos susitarė dėl bendrų kino sklaidos projektų žinomuose Europos vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų festivaliuose, tarp kurių Glazgo, Maskvos, Štutgarto, Kopenhagos, Karlovi Varų, San Sebastiano, Reikjaviko, Liubeko, Tbilisio tarptautiniai kino festivaliai. Tai bus bendros filmų programos, retrospektyvos, kino industrijos renginiai, skirti Baltijos šalių kino gamybos potencialui pristatyti.

LKC inf.

LKC inf.

Šiandien prasidėjusiame bendros gamybos kino forume „When East Meets West“ Trieste (Italija) susitinka daugiau nei 400 kino industrijos atstovų iš daugiau kaip 35 šalių. Šiame tarptautiniame renginyje šiemet dalyvauja daug kūrėjų iš Lietuvos: programose bus pristatyti net 5 lietuviški ir Lietuvos kino gamintojų kartu su kitomis šalimis gaminamų filmų projektai, o Triesto kino festivalyje  vyks trijų lietuviškų ir bendros gamybos su Lietuva filmų premjeros Italijoje. Nacionalinės Baltijos šalių kino institucijos šiemet pradėjo oficialią partnerystę su kino gamybos forumu, įsteigdamos 3 tūkstančių  eurų vertės Baltijos šalių prizą konkursinės programos dalyviams.

Bendros gamybos kino forume „When East Meets West“ kino gamintojai, finansuotojai, fondų ir festivalių atstovai, pardavimo agentai ir kino platintojai iš Rytų ir Vakarų turi galimybę užmegzti ryšius su potencialiais partneriais. Per pastaruosius kelerius metus šis forumas tapo viena pirmaujančių Europos bendros gamybos kino mugių, skatinančių Rytų Europos ir Vakarų Europos bendradarbiavimą.

Aštuntajame forume bus pristatyta 10 dokumentinių ir 11 vaidybinių vystomų filmų projektų, atrinktų iš daugiau nei 280 projektų iš 43 šalių. Tarp dalyvių – bendras Lietuvos („In Script“) ir Italijos („M&N Productions“) projektas – dokumentinis filmas „Būsiu su tavim“, kurį režisuoja Virginija Vareikytė ir Maximilienas Dejoie. Projektai varžosi dėl piniginių prizų ir apdovanojimų, tarp kurių ir Baltijos šalių prizas.

LKC inf.

Pirmadienio vakarą Paryžiuje, „La Cinémathèque Française“, prasidėjo vienas didžiausių pastarųjų metų nacionalinio kino pristatymų – atidaryta dvi savaites truksianti lietuvių kino retrospektyva. Šiuo renginiu iškilmingai pradėtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas kultūros renginių ciklas Prancūzijoje.

Į atidarymą susirinkę prancūzų kultūros bendruomenė, kino mėgėjai ir diplomatai dalyvavo prancūziškoje Šarūno Barto filmo „Šerkšnas“ (2017) premjeroje, kuria prasideda filmo platinimas Prancūzijos kino teatruose.

Ši didžiulė lietuviško kino retrospektyva – trejus metus trukusių derybų tarp Lietuvos kino centro, LR ambasados Prancūzijoje ir Paryžiuje įsikūrusios vienos didžiausių pasaulio filmotekų rezultatas. Per dvi savaites „La Cinémathèque Française“ ekranuose bus parodyta daugiau kaip trisdešimt lietuviškų filmų, juos išsamiau pristatys specialiai projektui išleistas katalogas prancūzų kalba. Ypač daug dėmesio programoje skirta tarptautinį pripažinimą pelniusių lietuvių kino menininkų Jono Meko ir Šarūno Barto kūrybai.

LKC inf.

Šalies kino teatruose praeitais metais lankėsi daugiau žiūrovų, išaugo ir bendrosios pajamos. Tačiau svarbiausia žinia analizuojant 2017 m. statistinius duomenis – nacionalinis kinas sulaukia vis didesnio Lietuvos žiūrovų dėmesio.

2017 metais Lietuvos kino teatrų lankomumas išaugo beveik 10 proc. – per metus parduota virš 4 mln. bilietų. Atitinkamai išaugo už parduotus bilietus surinktų pajamų dydis – nuo 17,7 iki 20,4 mln. eurų. Vidutinė kino teatrų bilietų kaina per metus nežymiai didėjo – nuo 4,83 iki 5,02 euro.

Per praėjusius metus kino teatruose rodyta 15 lietuviškų filmų, tarp kurių 11 premjerų. Filmus pažiūrėjo daugiau kaip 860 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Visi nauji filmai pagaminti su valstybės parama: 6  finansavo Lietuvos kino centras, 10 filmų pasinaudojo filmų gamybai taikoma mokestine lengvata, sudarančia galimybę pritraukti iki 20 proc. filmo gamybos biudžeto iš privačių investuotojų.

Lietuviškų filmų pajamos už bilietus – 4,5 mln. eurų. Palyginimui – 2016 m. kino teatruose rodyta 17 filmų, kurie surinko 3,5 mln. eurų.

LKC inf.

Du mėnesius trukęs Lietuvos kino centro rengtas Jaunojo kino kritiko konkursas paskelbė nugalėtojus – išrinktos geriausios filmų recenzijos, kurias rašė 14–18 metų Lietuvos moksleiviai. Laimėtojai bus apdovanoti statulėlėmis, diplomais ir asmeniniais prizais pasirinktoms laisvalaikio pramogoms, o jų recenzijos bus talpinamos Lietuvos kino centro tinklalapyje ir konkurso partnerio KINFO.LT portale.

Konkurso 14–15 metų kategorijoje prizinės vietos atiteko kasmet aktyviai dalyvaujančių Ukmergės gimnazijų moksleiviams. Pirmąją vietą laimėjo Kamilė Samusiovaitė iš Antano Smetonos gimnazijos už filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. Donatas Ulvydas) recenziją. Antrąją vietą užėmė Adelė Unikauskaitė iš Jono Basanavičiaus gimnazijos, recenzavusi filmą „Neatmenu tavo veido“ (rež. Raimundas Banionis). Trečioji vieta atiteko kitai Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazistei Rugilei Godliauskaitei už filmo „Riešutų duona“ (rež. Arūnas Žebriūnas) recenziją.

LKC inf.

Talino kino festivalio „Juodosios naktys“ programoje šiomis dienomis startuoja naujausi lietuviški ir bendros gamybos su Lietuva filmai, o į festivalyje lapkričio 27 – gruodžio 1 d. organizuojamame kino industrijos renginyje dalyvaus kino gamybos profesionalų ir lietuvių kino kūrėjų delegacija, čia pristatysianti savo projektus.

Į Talino kino festivalio „Juodosios naktys“ konkursinę programą atrinktas Estijos ir Lietuvos bendros gamybos filmas „Žudikė. Mergaitė. Šešėlis“ (rež. Sulev Keedus). Festivalyje įvyks pasaulinė filmo premjera. Jo pristatyti žiūrovams išvyko prodiuserė Rasa Miškinytė, kompozitorius Martynas Bialobžeskis, garso režisierius Saulius Urbanavičius. Filmas „Žudikė. Mergaitė. Šešėlis“ taip pat varžysis estų nacionalinėje konkursinėje programoje. Konkursinėje trumpametražių filmų programoje „Sleepwalkers International Competition“ varžysis režisieriaus Karolio Kaupinio filmas „Budėjimas“.