Kelios parodos iš ciklo „Kūnas. Lietuvių grafika 1980–2013“
Birželio 12 d. „Pamėnkalnio“ galerijoje buvo paskelbtas ambicingo parodų ciklo, išsiskleidusio devyniose skirtingose vietose, „Kūnas. Lietuvių grafika 1980–2013“ atidarymas. Kiekviena ciklo dalis turi po vaizdingą pavadinimą, vienaip ar kitaip susijusį su žmogumi ar jo kūnu: veidai, būsenos, širdis, randai, raumenys, dienoraštis, įsikūnijimai, jėgos ir t.t. „Pamėnkalnio“ galerijoje rodomi „Raumenys“. Galbūt atskirų parodų pavadinimai ir nėra vienodos kategorijos, tačiau tai, matyt, padiktavo esama medžiaga, o visas parodas vienija bendras kūno motyvas. Svarbu, kad lankytojams pristatomas beveik visas Lietuvos grafikos meno „aukso fondas“ pradedant nuo 1980 metų iki dabar. Kelių autorių kartų įtraukimas ciklui suteikia įdomumo, dialogo įspūdį. Žinomi klasikai eksponuojami drauge su visai jaunais menininkais. Žiūrovas turi pagrindo laukti netikėtų sąskambių.
Lino Jusionio tapybos paroda „Tik sniege liko žymės“ galerijoje „Vartai“
Vis dėlto erdvė sukuria ne tik išorinių minčių laukiantį naratyvą, jos neapibrėžtumas pretenduoja perteikti ir gilesnes mintis. Pavyzdžiui, galima galvoti apie žmogaus ir erdvės santykį, galbūt vienišumą, (ne)gebėjimą susivokti laike ar išliekamąją vaizdo vertę. Mano nuomone, būtent šie dalykai labiausiai