Autorius: BPM inf.

BPM inf.

Miesto simboliu tapusi Vilniaus katedros varpinė, lankytojams duris atvėrusi prieš septynerius metus, gegužės 14–15 d. siūlo kartu švęsti gimtadienį! Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami iš įvairių medžiagų kurti savuosius varpinės bokštus, dalintis atsiminimais, pasakojimais, nuotraukomis, susijusiomis su šia istorine vieta. Geriausių pasakojimų ir kūrinių autoriai bus apdovanoti, o darbai eksponuojami pačioje varpinėje. Be to, visų gimtadienio dienų lankytojų laukia dovanos ir staigmenos!

BPM inf.

2021 m. kovo 4 d. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia kartu paminėti Lietuvos dangiškąjį globėją šv. Kazimierą. 15 val. 30 min. vyks virtuali edukacija šeimoms „Šventasis karalaitis“, 18 val. – dr. Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paskaita „Šv. Kazimieras – nepažįstamas ir tolimas Lietuvos šventasis“.

BPM inf.

2020 m. spalio 22 d. – lapkričio 28 d.

Nuo spalio 22 d. Bažnytinio paveldo muziejuje, Vilniuje, atidaroma 2018–2020 m. Vilniaus arkivyskupijos restauratorių dirbtuvėse restauruotų kūrinių paroda.

Lapkritis – maldų už mirusiuosius mėnuo. Lapkričio 1 d. minima Visų Šventųjų diena yra bažnytinė šventė, priklausanti krikščioniškai liturgijai. Ši šventė susiformavo viduramžiais, nors jau IV a. krikščionys minėdavo tų, kurie mirė nukankinti už tikėjimą, atminimą. 

BPM inf.

Per Europos paveldo dienas Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginius, pristatančius Vilniaus vienuolynus ir jų palikimą. Šv. Mykolo bažnyčioje ir buvusiame bernardinių vienuolyne įsikūrusiame muziejuje vyks edukaciniai užsiėmimai šeimoms ir moksleiviams, o Vilniaus senamiestyje – orientacinis edukacinis žaidimas. 

BPM inf.

Birželio 16 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks knygos „Dangaus miestas. Vilniaus vienuolijų palikimas Bažnytinio paveldo muziejuje“ pristatymas. 

Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus parengė Vilniaus vienuolijoms skirtą ekspoziciją ir knygą, kurioje bažnytinės dailės tyrinėtoja, senosios auksakalystės ekspertė, Žemaičių Kalvarijos ir Vilniaus bernardinių menotyrininkė Dalia Vasiliūnienė, taip pat Bažnyčios istorikas, knygos apie Vilniaus vyskupus ir daugybės įdomių straipsnių autorius, jėzuitų tinklaraštininkas Liudas Jovaiša ir geriausias Vilniaus špitolių istorijos žinovas Martynas Jakulis pristato Lietuvos sostinėje veikusių senųjų vienuolijų istoriją. 

BPM inf.

Gegužės 21 d. 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma Onos Grigaitės paroda „Dar šiek tiek aukos“. Paroda veiks iki rugsėjo 12 d.

Parodoje pristatomi per pastarąjį dešimtmetį kurti konceptualiosios keramikos skulptūriniai kūriniai – indai vynui, vandeniui ir krikštui, žvakidžių, relikvijorių ir apeiginių reikmenų pavidalus turintys objektai ir degtos kompozicijos: apvaizdos ranka, atvaizdais dekoruotos vazos, didžiulė aukojimui skirta taurė ir tolyn plintanti, apvalanti ugnis. Šiais objektais autorė kalba apie aukojimą, pasiaukojimą ir abejonę. Sąmoningai naudodama literatūrines ir menines citatas, atpažįstamus su liturgija susijusius objektus, kičiniais tapusius simbolius, Ona Grigaitė kviečia permąstyti krikščioniškus idealus trapumą įgavusiame šiuolaikiniame pasaulyje.

BPM inf.

2019 m. rugsėjo 27 d. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“, skirta pristatyti katalikiškame Fribūro universitete (Šveicarija) XIX a. pab. – XX a. I p. studijavusių lietuvių intelektualinę veiklą, jų indėlį kuriantis moderniai Lietuvos valstybei, pasitelkiant universitete 1899–1934 m. veikusią lietuvių studentų draugiją „Rūta–Lituania“  ir su ja sietinus artefaktus: studentų vėliavą, fotografijas, narių mokslinius darbus ir kitus leidinius.

Studentų draugijos „Rūta–Lituania“ vėliava – išskirtinės reikšmės kultūrinis objektas, neabejotinai tapęs ne tik lietuviškumo, bet ir pačios organizacijos simboliu. Nuo vėliavos sukūrimo 1922 m. su ja dalyvauta universiteto ir kitų korporacijų šventiniuose renginiuose. Naujos Lietuvos valstybės su savo universitetais ir visuomeniniu gyvenimu kūrimas liudijo ir „Lituanios“ pabaigos pradžią: vis mažiau studentų vyko mokytis į Fribūrą. 1934 m. sunykus draugijai vėliava buvo patikėta Fribūro universitetui.

Iki šiol vėliava buvo saugoma universiteto rektoriaus. 2019 metais vėliava perduota nuolatiniam saugojimui Bažnytinio paveldo muziejui. Parodos atidarymo metu ji bus pirmą kartą pristatoma Lietuvos visuomenei kartu su parodos katalogu.

Numalšinus 1863–1864 m. sukilimą, kuriuo vis dar bandyta atkurti Abiejų Tautų Respubliką, tapo aišku, kad buvusios Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės išgelbėti nepavyks. Siekis išsivaduoti iš Rusijos imperijos galėjo kilti tik iš visiškai naujos, iki tol nesireiškusios tautinės jėgos. Vilniaus universitetas liko uždarytas iki pat 1919 m., todėl negalėjo tapti naujos rezistencijos židiniu. Lietuvos jaunimas – jau ne tik aristokratų, bajorų, bet ir miestiečių bei valstiečių vaikai – išsilavinimą stengėsi įgyti Sankt Peterburgo ir Maskvos, o nuo XIX a. pabaigos – ir Vakarų Europos universitetuose. Taip lietuvių tautinėje savišvietoje tapo svarbus ir Fribūro universitetas.

Šio universiteto svarba Lietuvos valstybingumo formavimuisi neabejotina. Tai buvo vienas iš svarbiausių centrų, kuriame būrėsi lietuviai intelektualai katalikai, kunigai ir pasauliečiai. Dauguma jų studijas Fribūre baigė apgindami daktaro disertacijas, neretai pirmąsias savo srityje Lietuvoje: teologas, būsimas Vilniaus vyskupas palaimintasis Jurgis Matulaitis, filosofas ir būsimas Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Stasys Šalkauskis, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, istorikas Jonas Totoraitis, istorikė ir pedagogė Marija Andziulytė-Ruginienė ir daugelis kitų. Kaip atskirą atvejį reikia paminėti Lietuvos pilietybę tarpukariu gavusį bei aktyviai Lietuvos labui veikusį šveicarą Juozą Eretą, su lietuviais susipažinusį per studijas Fribūre.

Nors daugelis šių vardų yra žinomi, dažnai pamirštama, kad jų katalikiškai ir tautinei pasaulėžiūrai didelę įtaką darė būtent studijos Fribūro universitete, o aktyvia veikla kuriant modernią Lietuvos valstybę taip pat užsiimta Šveicarijoje. Čia jie formavosi kaip intelektualai ir ėmė kristalizuoti savo idėjas, megzti tarptautinius ryšius. Nors lietuviškoje istoriografijoje minimas faktas, jog šiame Fribūro universitete nuo pat įkūrimo XIX a. pabaigoje studijavo nemažai studentų iš Lietuvos, nėra studijų, kuriose būtų pateikiamas išsamesnis vaizdas, kodėl ir kokie lietuviai rinkosi čia mokytis, kokia veikla užsiėmė.
Paroda Bažnytinio paveldo muziejuje veiks iki 2019 m. lapkričio 30 d.

Parodos atidarymo konferencijos programa:
16.00–16.15 Sveikinimai atidarymo proga
16.15–16.35 „L’Université de Fribourg (1889–2019). Au carrefour de l’esprit et du savoir, des peuples et des cultures“ („Fribūro universitetas (1889–2019). Dvasios ir mokslo, tautų ir kultūrų kryžkelėje“) (prof. Claude Hauser, Fribūro universitetas)
16.35–16.55 „Lietuviai studentai Fribūro universitete“ (dr. Vykintas Vaitkevičius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas)
16.55–17.10 Kavos pertrauka
17.10–17.30 „Fribūro universiteto lietuvių studentų draugija „Rūta“ 1899–1915 m.“ (dr. Algimantas Katilius, Lietuvos istorijos institutas)
17.30–17.50 „Intelektualinės kirmgraužos. Fribūro universiteto patyrimai atkuriamoje Lietuvoje“ (dr. Justinas Dementavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)
18.00–18.45 Parodos atidarymo ekskursija
 
Parodos kuratoriai: Justinas Dementavičius, Claude Hauser, Kamilė Jagėlienė, Algimantas Katilius, Mantė Lenkaitytė Ostermann, Monika Šipelytė, Vykintas Vaitkevičius
Organizatorius: Bažnytinio paveldo muziejus

Partneriai: Fribūro universitetas, Lietuvos istorijos institutas, Šveicarijos lietuvių bendruomenė
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, viešbutis „Domus Maria“

Daugiau informacijos: tel. 8 620 87607, el. p. [email protected]

BPM inf.

Gegužės 23 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas. Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“. Šie bibliniu Mesijo vardu vadinami vienos kilmės kūriniai sudaro svarią Lietuvos katalikiškosios dailės paveldo dalį.
Parodos atidarymo spaudos konferencija vyks gegužės 23 d. 12 val.

Parodoje pristatomi Kristaus atvaizdai, kuriems yra prigijęs Jėzaus Nazariečio pavadinimas. Jų pirmavaizdis – stebuklinga rengiamoji Kristaus statula iš Madrido basųjų trinitorių (Švč. Trejybės, Belaisvių Išpirkėjų, lot. SS. Trinitatis de Redemptione Captivorum Discalceatorum) bažnyčios. Dabar tai kapucinų globojama Medinaceli Jėzaus Nazariečio bazilika: šventovei ir statulai prigijo jas globojusios Medinaceli giminės vardas. Ši rengiamoji, natūralistine stilistika pasižyminčios Sevilijos baroko skulptūros mokyklos statula dar vadinama išpirktąja, nes 1682 m. šią apie XVII a. 2-ajame deš. išdrožtą skulptūrą kartu su žmonėmis iš nelaisvės ir niekinimo joje Maroko sostinėje Meknese išpirko Ispanijos trinitoriai. Jie atsigabeno šį Jėzaus atvaizdą į savo Madrido bažnyčią ir, išgarsėjusį malonėmis, ypatingai gerbė. Statulos kopijomis ir tapytais atvaizdais puošė savo šventoves, rengė maldynus, platino raižinius, steigė specialias brolijas. Ispanijoje ir ten, kur veikė basieji trinitoriai, šis atvaizdas pasklido ir už ordino ribų.

Abiejų Tautų Respublikos basieji trinitoriai, į Lenkijos Karalystę atvykę 1685 m., o į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – 1693 m., sudarė labiausiai į Šiaurę ir Rytus nuo vienuolijos centro – Ispanijos – nutolusią Šv. Joakimo provinciją. Dėl valstybės padalijimų ir posukiliminių represijų ji vis traukėsi, o 1864 m. carinė valdžia panaikino du paskutinius – Vilniaus Antakalnio ir Varšuvos Soleco – trinitorių vienuolynus. Šv. Joakimo provincijos trinitoriai savo šventoves papuošė Madrido Jėzaus Nazariečio figūros kopijomis, o plačiausiai išgarsėjusi ir Jėzaus kultą bei atvaizdą Lietuvoje paveikusi 1700 m. sukurta kopija – „Antakalnio Jėzus“ (dabar saugomas Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje).

Parodą sudaro penkios dalys: „Stebuklingoji Antakalnio Jėzaus skulptūra“, „Antakalnio Jėzaus (Jėzaus Nazariečio) atvaizdai Lietuvos bažnyčiose“; „Po Lietuvos debesimis: Jėzus Nazarietis šalia gyvųjų ir mirusiųjų“ (liaudiškųjų skulptūrų dalis); „Arti akių ir širdies: privataus maldingumo objektai“ ir „Tradicijos ir permainos: Jėzaus Nazariečio atvaizdas Nepriklausomos Lietuvos 100-mečio perspektyvoje“. Seniausias parodos eksponatas – 1701–1702 m. profesionalaus skulptoriaus sukurta įspūdinga votinė Jėzaus Nazariečio skulptūra, Onos Zelštienės paaukota jos funduoto Vilniaus vizičių vienuolyno koplyčiai. Naujausia iš eksponuojamų – tautodailininko Adolfo Teresiaus 2017 m. iš bemaž tūkstantmečio juodojo ąžuolo išdrožta ir auksuotomis detalėmis apdailinta šios ikonografijos Išganytojo statula.

Madrido ir Antakalnio Jėzaus Nazariečio statulos yra ispaniškojo tipo rengiamosios skulptūros-marionetės. Lietuvos bažnyčių altoriuose (Dubičiuose, Daujėnuose, Eišiškėse, Rukainiuose ir kitur) tebegerbiama ne viena tokia gyvo žmogaus iliuziją sudaranti Antakalnio Jėzaus skulptūros XVIII–XIX a. kopija. Parodoje eksponuojamas XX a. pr. šio tipo Išganytojo atvaizdas iš Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios, rodoma provincijos meistro išdrožta barokinė aksomo rūbu apvilkta Jėzaus skulptūrą iš Šėtos Švč. Trejybės bažnyčios. Bus galima pamatyti siuvinėtas paties Antakalnio Jėzaus ir jo kopijų iš Gegrėnų ir Rozalimo bažnyčių tunikas, ornamentuotais metalo rūbais apdailintas savitas Kristaus statulas, puošusiais Tryškių ir Kulių bažnyčių altorius. Parodoje – trys dešimtys įvairių Lietuvos regionų šventovėms skirtų atvaizdų, daugiausia statulų, ne vienas įsimintinas paveikslas, dalis jų – procesijų altorėlių kūriniai.

Be to, rodoma per 80 senųjų liaudiškųjų skulptūrų ir skulptūrėlių, po keletą primityviosios tapybos ir grafikos pavyzdžių. Diduma Jėzaus Nazariečio skulptūrų yra iš sodybose, kryžkelėse, aikštėse, kapinėse ir kitose atmintinose vietose buvusių kryždirbystės objektų: koplytstulpių, kryžių, koplytėlių. Dalis dievdirbių kūrinių –  iš kaimo bažnyčių, koplyčių ar žmonių namų.

Išskirtinos XX a. 4-ajame dešimtmetyje lietuviškų mitiškų operų scenografijai žymaus šios srities dailininko Liudo Truikio pasitelktos Jėzaus Nazariečio atvaizdo interpretacijos. Pora liaudiškų skulptūrėlių rodo, kad ir sovietmečiu tradicija ruseno. Ji vėl plačiai išsiskleidė per Atgimimą ir atgautosios Nepriklausomybės pradžioje, kai šios ikonografijos Išganytojo atvaizdą pamėgta komponuoti tremtinių, tautos kančių ar kankinių atminimui įamžinti skirtuose paminkluose. Be daugelio kryždirbių, jų sukūrė ir profesionalai: bus galima pamatyti Vlado Vildžiūno Jėzaus Nazariečio 1991 m. skulptūrą – paminklų Vorkutoje, Dotnuvoje ir Anykščiuose statulų modelį.
Parodoje eksponuojami Jėzaus Nazariečio atvaizdai iš 18 Lietuvos bažnyčių, 15 šalies muziejų ir bibliotekų, 10 privačių rinkinių.
 
Paroda veiks iki rugsėjo 14 d.
Parodos kuratorė Regimanta Stankevičienė
Organizatorius Bažnytinio paveldo muziejus
Rėmėjas Vilniaus arkivyskupija
Informacinis rėmėjas bernardinai.lt

Daugiau informacijos: 8 5 269 7800, 8 615 50297
www.bpmuziejus.lt

BPM inf.

Gruodžio 13 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaroma paroda „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias“, kurioje visuomenei pirmą kartą pristatoma t. Antano Saulaičio SJ kolekcija „Misijų stotelė“. Per pusę amžiaus kolekcijoje sukaupta daugiau nei 2500 artefaktų. Tai buitiniai ir liturginiai reikmenys, asmeniniai daiktai, knygos, spaudiniai, laiškai, atvirukai, suvenyrai, interjero puošmenos, medžioklės įrankiai, garso ir vaizdo įrašai ir kita medžiaga, liudijanti lietuvių misionierių veiklą.

Parodai atrinkta daugiau nei 150 eksponatų. Atskirose regionų salelėse vieni šalia kitų nugula Australijos aborigenų bumerangai ir tradiciniais raštais puošti liturginiai indai; Šiaurės Amerikos indėnų sapnų gaudyklės ir šventųjų ikonos; užnuodytos medžioklinės Amazonijos džiunglių čiabuvių strėlės ir kaučiuko rinkėjų gamintas votas šv. Pranciškui; Afrikoje iš nendrių ir kaktusų spyglių supinti krepšeliai ir tradiciniais raštais margintos stulos. Paroda papildyta itin vertinga, dar niekuomet viešai neskambėjusia garsine medžiaga: specialiai parodai suskaitmenintais autentiškais misionieriaus kun. Kazimiero Jurgio Bėkštos SDB įrašais, kuriuose įamžintos pirmosios Amazonijos genčių kalbos pamokos, gamtos garsai ir muzika.

BPM inf.

2018 m. lapkričio 8–10 d. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) vyks visiems atviras studijų savaitgalis „Krikščioniškas menas sekuliariame pasaulyje“. Tris vakarus Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkai nagrinės modernaus ir šiuolaikinio krikščioniško meno problematiką. Renginiai nemokami, maloniai kviečiame dalyvauti!

Paskaitų ciklas organizuojamas bendradarbiaujant su Paryžiaus Menų teologijos aukštojo mokslo instituto (Institut Supérieur de Théologie des Arts, ISTA), Vilniaus universiteto ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojais. Visi pranešimai bus skaitomi lietuvių ir prancūzų kalbomis (su vertimu).

Lapkričio 8 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus universiteto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros profesorius Tomas Sodeika skaitys pranešimą „Krikščioniškas menas – contradictio in adiecto?“, skirtą aptarti pačios krikščioniško meno sąvokos prieštaringumą. 18 val. Paryžiaus Menų teologijos aukštojo mokslo instituto dėstytojas, meno istorikas ir Paryžiaus menininkų bendruomenės kapelionas Michelis Brière’as kalbės apie religinio kino atsiradimą ir problematiką pranešime „Krikščioniškas menas priimti kiną“.

Lapkričio 9 d., penktadienį, 17 val. dailės istorikė ir paveldosaugininkė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertė dr. Margarita Janušonienė pristatys pranešimą „Krikščioniško meno pavidalai sekuliariame pasaulyje: tarp tradicijų ir naujovių“. 18 val. Paryžiaus Menų teologijos aukštojo mokslo instituto dėstytoja, teologė ir moderniosios dailės tyrinėtoja, evangelikų reformatų bendruomenės pastorė Martine Grenier apžvelgs XIX–XX a. religinės dailės pokyčius pranešime „Nuo XIX iki XX amžiaus: religinio atvaizdo krizė Europoje ir jos atgarsiai Prancūzijoje“.

Lapkričio 10 d., šeštadienis, bus skirtas kalbėti apie šiuolaikinę religinę dailę. 17 val. pranešimą „Agamemnono skausmas, arba saikas dailėje“ skaitys dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė Giedrė Mickūnaitė. 18 val. Martine Grenier pristatys antrąjį pranešimą „Tarp ištikimybės ir maišto: „Paskutinė vakarienė“ šiuolaikiniame mene. Keletas pavyzdžių“.

Tarptautinio paskaitų ciklo tikslas – sukurti erdvę diskusijai apie krikščionišką meną ir jo reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje religinio meno tema yra atrandama iš naujo ir skirtingais aspektais nagrinėjama menininkų, menotyrininkų, filosofų, teologų darbuose. Ši tema iš esmės susijusi ir su Bažnytinio paveldo muziejaus veikla – bandymu šiandienos žmogui kalbėti apie krikščionišką paveldą, atrasti ir suprasti jo turtingumą, reikšmę Lietuvos ir pasaulio kultūrai.

Organizatoriai: Bažnytinio paveldo muziejus, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynas
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Daugiau informacijos: tel. 8 684 07792, el. p. [email protected]
www.bpmuziejus.lt