Jau kitą savaitgalį, lapkričio 20 ir 21 d., Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyksianti Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera žada intrigą tiek šokio, tiek muzikos aistruoliams. Pastaruosius turėtų patraukti galimybė vėl gyvai išgirsti XX a. klasika laikomą E. Balsio partitūrą ir išvysti prie dirigento pulto stovintį įvairiapusį mūsų dienų muziką – dirigentą ir violončelininką David Geringą.
Žinoma, daugelio sąmonėje D. Geringas pirmiausia yra garsus pasaulyje violončelės virtuozas. Vis dėlto šis muzikas diriguoja jau nuo 1988 m. Kaip dirigentas pasirodė Austrijos, Čekijos, Islandijos, Italijos, Japonijos, Kosta Rikos, Meksikos, Olandijos, Šveicarijos, Vokietijos scenose, dirigavo Armėnijos, Latvijos, Lietuvos nacionaliniams simfoniniams orkestrams, 1997–2004 m. buvo Lietuvos kamerinio orkestro nuolatinis kviestinis dirigentas. 2005–2008 m. – Kiušiu simfoninio orkestro (Japonija) vyriausiasis kviestinis dirigentas. 2007 m. pakeitė Vladimirą Fedosejevą ir debiutavo su Tokijo filharmonijos orkestru, dirigavo Pekino filharmonijos ir Šanchajaus simfoniniam orkestrams. 2009 m. debiutavo su Maskvos filharmonijos orkestru. 2010 m. dirigavo tūkstančio violončelių orkestrui Hirosimoje. Teatre D. Geringas debiutavo 2010 m. Klaipėdoje – čia jis dirigavo P. Čaikovskio „Eugenijų Oneginą“. Tačiau ar garsiam muzikui artimas baletas?
„Jei tu gyvas – atplauk balta pieno puta, jei negyvas – juoda kraujo puta.“ Sunkiai berastume išsilavinusį žmogų, kuris nežinotų mintinai šio Eglės kreipinio į vyrą Žilviną iš klasikinės Salomėjos Nėries poemos „Eglė žalčių karalienė“. Kad šiuos žodžius įmanoma ir sušokti, prieš pusę amžiaus įrodė Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“, o netrukus tuo įsitikinsime dar kartą. Lapkričio 20 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyks baleto „Eglė žalčių karalienė“ naujo pastatymo premjera.
„Eglė žalčių karalienė“ yra vienas populiariausių lietuviškų baletų – po 1960 metų, kai įvyko kūrinio premjera, baletas buvo statytas dar du kartus (1976 ir 1995 m.). Taigi naujasis pastatymas yra jau 4-asis per 55 metus. Be to, 1965 m. baletas buvo ekranizuotas.
Po ilgokos pertraukos į teatro repertuarą „Eglė žalčių karalienė“ grįžta LNOBT baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro iniciatyva. Spektaklį stato jaunas britų choreografas George’as Williamsonas. Kitos kultūros menininko žvilgsnis į lietuvišką klasiką, be abejo, suteiks naujoviškų spalvų daugeliui gerai žinomai pasakai. Choreografas ieško senoje pasakoje beveik archetipinių psichologinių motyvų, kuriuos ryškins savita baleto kalba. Spektaklio scenografijos ir kostiumų dailininkė Louie Whitemore (Didžioji Britanija), šviesų dailininkas Howardas Hudsonas (Didžioji Britanija).
Jules’io Massenet operos „Manon“ premjera parodė, kad prancūzų opera Lietuvoje vis dar laikoma nepažinta estetine teritorija. Kodėl? Juk tarpukario Kaune prancūzų operos buvo statomos gana dažnai. Ar situacija panaši ir gretimuose kraštuose? Kuo šiandien toks veikalas, kaip 1884 m. sukurta „Manon“, mums gali būti aktualus ir įdomus?
Spalio 17 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rengiamas X tarptautinis operos seminaras „Prancūzų operos akiratyje“. Nuo 11 val. LNOBT Kamerinėje salėje pasisakys ir diskutuos operos kritikai ir žinovai iš įvairių šalių. Taip pat bus skelbiamas recenzijų konkursas. Įėjimas laisvas.
Tarptautiniame operos seminare „Prancūzų operos akiratyje“ dalyvaus Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Slovėnijos, Latvijos, Estijos operos žinovai bei statytojai.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras užbaigia sezoną ypatinga gaida. Gegužės 28 ir 29 d. bus parodyti paskutiniai Gioachino Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“ spektakliai. Tačiau paskutinį kartą – tarsi pirmą: dainuos premjerinė solistų sudėtis – Joana Gedmintaitė ir Julija Stupnianek, Tomas Pavilionis, Mindaugas Rojus ir kiti solistai. Diriguos pastatymo muzikos vadovas Julius Geniušas.
Kas atsitiko, kad tik prieš metus parodžius premjerą „Sevilijos kirpėjas“ jau „nuimamas“ iš repertuaro? Nejaugi publikai nebeįdomi ši grakšti ir lengva Rossini opera?
„Šimtas zuikių susirinko, net žalia girelė linko. Pakalbėję, pasitarę, jie mokyklą atidarė.“ Šios daugeliui žinomos Eduardo Mieželaičio poemos vaikams „Zuikis Puikis“ eilutės netrukus pavirs muzikos garsais, o pamokanti istorija – kamerine opera vaikams. Kovo 14 ir 15 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre numatyta Sigito Mickio operos vaikams „Zuikis Puikis“ premjera. Naujasis spektaklis bus rodomas teatro Kamerinėje salėje ir pakeis iki tol šioje erdvėje vaikams rodytą „Buratiną“ pagal Jurgio Gaižausko operą.
Jau tapo tradicija, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pažymėti Laisvės gynėjų dieną iškilaus klasikos kūrinio atlikimu. Sausio 13-ąją teatro scenoje nuskambės didingas Johanneso Brahmso „Vokiškasis requiem“. Dainuos po ilgos pertraukos į LNOBT sceną sugrįžtantys solistai Asta Krikščiūnaitė ir Laimonas Pautienius, LNOBT chorui ir simfoniniam orkestrui diriguos garsus vokiečių dirigentas Rolfas Beckas.
Iškilmingo Naujųjų metų Gala koncerto metu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre gruodžio 31 d. apdovanoti geriausi 2014 metų operos ir baleto solistai – sopranas Joana Gedmintaitė, baleto solistė Kristina Gudžiūnaitė, tenoras Tomas Pavilionis ir baleto solistas Stanislavas Semianiura.




