Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, balandžio 20 d., trečiadienį, 17 val.parodų ciklą „Lūžio kartos vardai“ tęsia Danieliaus Sodeikos – skulptoriaus, scenografo, instaliacijų kūrėjo parodos atidarymas.
D. Sodeika skulptoriaus specialybę rinkosi 1982 m., kai monumentalių paminklų statymo metu tokia profesija buvo laikoma prestižine. Vis dėlto Sodeika pasirinko kitą skulptūros kelią – dar studijuodamas susidomėjo mažąja plastika. Anot parodos autoriaus: „Joje nėra oficialumo. Nereikia didelių darbų daryti. Tai reiškia, kad ir politinių nedarysi“.
Balandžio 29 d. Bažnytinio paveldo muziejaus kiemelyje atidaroma nauja fotografijų paroda. Jano Bulhako (1876-1950), vieno žymiausių Vilniaus fotografų, nuotraukose įamžinti miesto vienuolynai: namai, į kuriuos po ilgų negandų metų senieji šeimininkai nebegrįžo. Meniniu ir istoriniu požiūriu vertingos nuotraukos eksponuojamos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios kiemelyje. Paroda ir buvusio bernardinių vienuolyno erdvė kviečia vilniečius ir miesto svečius prisiminti negrįžusių Vilniaus vienuolijų palikimą ir grožėtis juo.
Balandžio 28 d. ketvirtadienį 18:00 val. Kauno fotografijos galerijoje atidaroma fotografijų paroda „Nuogo kūno teorija“ bei pristatomas parodos katalogas. Nors rodomi darbai dalinai atspindi lietuvių autorių kūrybą akto žanre nuo septintojo dešimtmečio iki nepriklausomybės laikų, pati paroda labiau nagrinėja fotografo ir besifotografuojančio būsenas.
„Akto žanras fotografijoje visada buvo savotiškai mistifikuotas. Ypatingai atmosfera įsielektrina, kai fotografuojantysis ir fotografuojamasis yra skirtingų lyčių. Sklaidant šio žanro fotografijų archyvą ir vieną po kito dėliojant į puslapius fotografų darbus, sukurtus iki šalies nepriklausomybės atgavimo, nejučia pradedi spėlioti, ar visgi egzistuoja tos dvi skirtingos intecijos – siekis naudojant nuogą kūną sukurti meninę fotografiją ar tiesiog prisidengiant fotografija į jį pažiūrėti.“ Parodos kuratorius Donatas Stankevičius.
Maloniai kviečiame į jubiliejinės Valentino Antanavičiaus parodos „Tapyba. Asambliažai“ (kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė) atidarymą, kuris įvyks balandžio 25 dieną 17 val. VDA galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44).
Paroda veiks iki gegužės 7 dienos.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, balandžio 29 d., penktadienį, 17 val., įvyks Gedimino Pempės parodos „Tarp linijų ir žodžių“, skirtos dailininko 95-osioms gimimo metinėms paminėti, atidarymas.
Petras Gediminas Pempė (1921–2008) – taikomosios grafikos kūrėjas, įnešęs reikšmingą indėlį į šios dailės srities barus Lietuvoje. Dailininkas, kurio aktyvus kūrybinis kelias prasidėjo XX a. 7 deš., kūrė knygų viršelius ir iliustracijas, firminius ir pašto ženklus, ekslibrisus, plakatus, sveikinimų adresus. Kaligrafija yra viena iš menininką geriausiai reprezentuojančių sričių – G. Pempė vadinamas šrifto virtuozu. Apie 270 sveikinimų iškiliems Lietuvos asmenims šiandien yra pasklidę Lietuvoje ir pasaulyje, kaligrafinis talentas nuosekliai atsiskleidžia visuose darbuose.
Balandžio 26–gegužės 2 d. Užupio meno inkubatoriaus parodų erdvėje „Galera” (Užupio g. 2 a). Atidarymas – balandžio 26 d. 18 val.
Paroda „Vilnius. Dviejų fotožvilgsnių trauka“ žymi jaunųjų menininkų ciklo pradžią. Jo metu kaskart vis kiti dalyviai – jaunieji menininkai – turės galimybę pristatyti ir eksponuoti savo kūrybą Užupio meno inkubatoriuje.
Pirmieji iš jų – Rita Puidokaitė ir Rabih Bouallegue – Jūsų dėmesio lauks jau balandžio 26 d., kuomet bus pristatyta jungtinė jų fotografijos darbų apie Vilnių paroda.
Balandžio 27 dieną 17 val. Vilniaus dailės kademijos Kauno fakulteto galerijoje M2 (Muitinės g.2 ) bus viešai pristatytos grupinio meninio-socialinio tyrimo „FRGMNT“ ištraukos. Autoriai per fotografijos mediją pateikia savo komentarą persipinančių socialinių diskursų kontekste. Studentai, pasitelkdami įvairius tyrimo metodus - eksperimentus, socialines akcijas, nagrinėja kolektyvinę atmintį, estetikos kanonus, virtualią realybę. Vykdydami vizualinį sociumo skerspjūvį, menininkai-tyrėjai defragmentuoja skirtingus tyrimo rezultatus ir kviečia žiūrovą dialogui.
Tyrime dalyvauja Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Grafikos, Tapybos ir Tekstilės katedrų I magistrantūros kurso studentai: Birutė Čeidaitė, Sandra Grėbliauskaitė, Martyna Jančaitytė, Rūta Kučinskaitė, Rolanas Stankūnas, Toma Šilinaitė, Gerda Žemaitytė, Margarita Žigutytė. Tyrimo vadovas - Gintaras Česonis, koordinatorė - Rūta Stepanovaitė.
Balandžio 25 d., KAUNAS PHOTO festivalio kvietimu, į Kauną atvyko suomių fotografas Henrik Duncker. Fotomenininkas atliks tarptautinio projekto – „Flaneur: naujieji urbanistiniai naratyvai“ meninę rezidenciją, kurios metu dvi savaites kurs fotografijų seriją apie Savanorių prospektą - vieną dinamiškiausių ir kontrastingiausių Kauno gatvių. Gegužės 3 d., antradienį, 13:15, VDU centriniuose rūmuose fotografas pristatys savo kūrybą plačiajai visuomenei.
KAUNAS PHOTO festivalis kartu su 14 šalių partnerių nuo Portugalijos iki Latvijos, savo 2016 m. programoje akcentuoja gatvės ir viešosios erdvės kultūrų bei fotografijos santykį, todėl meninių rezidencijų tyrinėjamu objektu buvo pasirinkta judriausia ir skvarbiai miesto naratyvų tematiką atskleidžianti miesto gatvė – Savanorių prospektas.
Gegužės 2-ąją Kaune, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, startuos tradicinė „Dizaino savaitė“. Vienas pirmųjų jos renginių, vyksiantis pirmadienį – architektūros istorikės dr. Marijos Drėmaitės monografijos „Progreso meteoras: Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940“ pristatymas. Simboliška, kad renginys – vieša paskaita ir diskusija – vyks pastate, kuris aprašomas leidyklos „Lapas“ išleistoje knygoje. Tai – bendrovės „Pienocentras“ rūmai, esantys Laisvės alėjos ir Daukanto g. kampe.
„Kai papasakojau pažįstamiems architektams, kad rašau knygą apie pramonės architektūrą, jie ilgokai suko galvą, kas ją galėtų simbolizuoti. Tyrimų laboratorija? „Pienocentro“ rūmai Laisvės alėjoje? O gal Linkaičių ginklų fabrikas Radviliškio miškuose? Kas išliko ir ką mes apie tai žinome? Ką, be „smetoniško sviesto“ žinome apie tarpukario Lietuvos industrializaciją, ir kodėl, mano manymu, yra svarbu apie tai žinoti?“, – apie tai, kaip jos idėja buvo sutikta profesionalų rate, pasakoja knygos autorė.
Balandžio 28 d., 17 val. Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ atidaroma VDA meno doktorantų kūrybos paroda „Atviros studijos 2016“.
Trečią kartą rengiant dailės ir dizaino doktorantų vykdomų meninių tyrimų pristatymą pasirinktas atvirų studijų principas. Jis suteikia galimybę menamai praverti dirbtuvės, celės, auditorijos ar kitaip pavadintos menininko darbo vietos duris, pasižvalgyti po ją, pamatyti darbo procesą, aptikti jau ne kartą matytus ir dar tik gimstančius kūrinius. Meno doktorantūros studijos ypatingos tuo, kad jų metu kuriamas tęstinis ketverių metų trukmės meno projektas. Bet argi įmanoma šitiek ilgai laukti baigiamojo rezultato bent akies krašteliu nežvilgterėjus, o kas ir kaip gi ten vyksta...
