Autorius: Marija Ševcova

Marija Ševcova

Įspūdžiai iš trečiojo „Žuvėdros“ rodymo, kurį OKT pristatė festivalio „Sirenos“ programoje

Oskaro Koršunovo režisuotoje „Žuvėdroje“ teatrinės laboratorijos perspektyva akivaizdi nuo pirmųjų spektaklio minučių. Kol žiūrovai renkasi į salę, aktoriai sėdi palei vieną gan siauros spektakliui skirtos erdvės sieną. Vėliau jie imasi savo vaidmenų ir pereina į centrinę, atvirą patalpos dalį, o galiausiai vėl sugrįžta į savo vietas. Kartais jie mimika, lyg aktoriai per repeticiją, sureaguoja į tai, ką kiti personažai sako apie jų personažą arba apie personažą, su kuriuo jiems netrukus teks vaidinti. Pavyzdžiui, Nelė Savičenko, vaidinanti Iriną Arkadiną, kreivai šypteli ir linkteli galva po Treplevo (Martyno Nedzinsko) replikos, kad jo mama yra keistuolė. Būtent Nedzinskas ir parodo šio spektaklio dvilypumą, pagal kurį aktorių reikia atskirti nuo jo vaidinamo personažo. Iš pradžių jis paprašo žiūrovų išjungti mobiliuosius telefonus (aktorius). Tada atsistoja ir eidamas kreipiasi į juos jau kaip į Treplevo pjesės žiūrovus (personažas). Čia, kaip ir kitur, nepriekaištingai pereinama iš aktoriaus į personažą.