Autorius: Aira Niauronytė
Aira Niauronytė
Anininkinė kalba – įvardyti tam, kas dar neįvardyta lietuvių kalba
Interviu su meninink Agne Jokše
Meninink Agnė Jokšė (gim. 1993 m.) – vizualaus meno kūrėj, an kuria žodinius pasakojimus, eksperimentiškai dirba su tekstu. An savo performansuose ir videokūriniuose pasitelkia lietuvių kalbą kaip vieną pagrindinių raiškos priemonių. Būdam LGBTQ+ bendruomenės dalimi ir nepriskirdam savęs nė vienai iš binarinių lyčių, Agnė norėtų, kad ir gimtoji kalba leistų tai išreikšti kalbiškai. Kaip an pate sako, naudodamsi privilegija, kad yra meninink, an ėmė kurti tokią kalbą, kokios an patei reikia. Ir čia aš rašau ne su klaidomis, o taikau Agnės inicijuotą anininkinę lietuvių kalbą: ten, kur reikia, tada, kai kalbama apie žmogų, nenorintį priskirti savęs prie kurios nors iš lyčių, žodžio galūnės praryjamos. Taip pat keičiasi įvardis „jis“ arba „ji“ – į „an“. Visa kita lieka, kaip buvę.
Aira Niauronytė
Psichoanalizės seansas ar dabarties propaganda?
Paroda „Neišspręsta kompozicija“ Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale
Nuo Sigmundo Freudo laikų žinoma – apie psichologines traumas geriau kalbėti, nes slepiamos jos gali tapti neuroziniais sutrikimais: baime, nerimu, panikos priepuoliais, depresija. Psichologės prof. Danutės Gailienės knyga „Ką jie mums padarė“ (2008) įtvirtina sovietmetį kaip kolektyvinę mūsų visuomenės traumą. Knyga perleista 2021 m., ji populiari – vadinasi, prieiga veikia. Šiame tekste to ir laikausi: sovietmetis kaip kolektyvinė mūsų visuomenės trauma.
