7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aira Niauronytė

Aira Niauronytė

Anininkinė kalba – įvardyti tam, kas dar neįvardyta lietuvių kalba

Interviu su meninink Agne Jokše

Meninink Agnė Jokšė (gim. 1993 m.) – vizualaus meno kūrėj, an kuria žodinius pasakojimus, eksperimentiškai dirba su tekstu. An savo performansuose ir videokūriniuose pasitelkia lietuvių kalbą kaip vieną pagrindinių raiškos priemonių. Būdam LGBTQ+ bendruomenės dalimi ir nepriskirdam savęs nė vienai iš binarinių lyčių, Agnė norėtų, kad ir gimtoji kalba leistų tai išreikšti kalbiškai. Kaip an pate sako, naudodamsi privilegija, kad yra meninink, an ėmė kurti tokią kalbą, kokios an patei reikia. Ir čia aš rašau ne su klaidomis, o taikau Agnės inicijuotą anininkinę lietuvių kalbą: ten, kur reikia, tada, kai kalbama apie žmogų, nenorintį priskirti savęs prie kurios nors iš lyčių, žodžio galūnės praryjamos. Taip pat keičiasi įvardis „jis“ arba „ji“ – į „an“. Visa kita lieka, kaip buvę.

Agnė Jokšė, Intervencija „KAUNO MENININK NAMAI“, 2023 m. „Pirmiausia veiksmas buvo!“, parodos fragmentas. Kauno menininkų namai. L. Mykolaičio nuotr.
Agnė Jokšė, Intervencija „KAUNO MENININK NAMAI“, 2023 m. „Pirmiausia veiksmas buvo!“, parodos fragmentas. Kauno menininkų namai. L. Mykolaičio nuotr.
Aira Niauronytė

Psichoanalizės seansas ar dabarties propaganda?

Paroda „Neišspręsta kompozicija“ Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale

Nuo Sigmundo Freudo laikų žinoma – apie psichologines traumas geriau kalbėti, nes slepiamos jos gali tapti neuroziniais sutrikimais: baime, nerimu, panikos priepuoliais, depresija. Psichologės prof. Danutės Gailienės knyga „Ką jie mums padarė“ (2008) įtvirtina sovietmetį kaip kolektyvinę mūsų visuomenės traumą. Knyga perleista 2021 m., ji populiari – vadinasi, prieiga veikia. Šiame tekste to ir laikausi: sovietmetis kaip kolektyvinė mūsų visuomenės trauma. 

Zigmas Petravičius, „Iškilmingos pamaldos Aušros vartuose po Lietuvos kariuomenės įžengimo į Vilnių 1939 10 29“. 1945 m. A.N. nuotr.
Zigmas Petravičius, „Iškilmingos pamaldos Aušros vartuose po Lietuvos kariuomenės įžengimo į Vilnių 1939 10 29“. 1945 m. A.N. nuotr.
Demontuota memorialinė plokštė, skirta Palangos pionierių stovyklos atminimui. 1979–1980  m. A.N. nuotr.
Demontuota memorialinė plokštė, skirta Palangos pionierių stovyklos atminimui. 1979–1980 m. A.N. nuotr.
Parodos „Neišspręsta kompozicija“ skyriaus „Antrasis pasaulinis karas“ fragmentas. 2023 m. A.N. nuotr.
Parodos „Neišspręsta kompozicija“ skyriaus „Antrasis pasaulinis karas“ fragmentas. 2023 m. A.N. nuotr.
Salomėjos Nėries „Poemos apie Staliną“ (1940 m.) citata, parodos fragmentas. 2023 m. A.N. nuotr.
Salomėjos Nėries „Poemos apie Staliną“ (1940 m.) citata, parodos fragmentas. 2023 m. A.N. nuotr.
Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė, „Salomėja Nėris 16-oje lietuviškoje divizijoje“. 1949 m. A.N. nuotr.
Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė, „Salomėja Nėris 16-oje lietuviškoje divizijoje“. 1949 m. A.N. nuotr.
Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė, „Rašytojai 16-oje lietuviškoje divizijoje“. 1953 m. A.N. nuotr.
Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė, „Rašytojai 16-oje lietuviškoje divizijoje“. 1953 m. A.N. nuotr.
Bronės Jacevičiūtės-Jėčiūtės citata, parodos fragmentas. 2023 m. A.N. nuotr.
Bronės Jacevičiūtės-Jėčiūtės citata, parodos fragmentas. 2023 m. A.N. nuotr.
Salomėja Nėris, „Mama! kur tu?“, iliustravo Jaronimas Kastytis. 1942 m. A.N. nuotr.
Salomėja Nėris, „Mama! kur tu?“, iliustravo Jaronimas Kastytis. 1942 m. A.N. nuotr.