„Karas tapo rutina, niekas nebestebina. Tai sunku derinti su filmų kūrimu. Galvoju, ar bent jau anksčiau galvojau, apie save kaip autobiografinių filmų kūrėją, ieškojau metaforų, išreiškiančių gyvenimą. Tikriausiai kitas mano filmas bus labai žiaurus, bet tuo pačiu metu ir cringe (angl. nepatogus humoras). Žiaurumas, nepatogus komiškumas, skausmas ir stebuklas. Šie žodžiai paaiškina dabartinį mano gyvenimą“, – sako Antonio Lukichius, vadinamas vienu originaliausių Ukrainos jaunosios kartos režisierių. Nuo išties įdomaus pokalbio su juo ir siūlytume pradėti pavasarinio „Kino“ skaitymą.
