Viktoriją Damerell sutikau prieš mėnesį, kai Kompozitorių namuose ji pristatė savo ir Gailės Griciūtės bendrą darbą – garso instaliaciją „Akių gimnastika“. Tądien Viktorija vaišino lęšių troškiniu ir vynu, bei kvietė apsilankyti už kelių dienų atsidarysiančioje parodoje „Kasablanka“. Mes pasikalbėjome.
„Garso teatras“ – tai pirmą kartą ir, pasak rengėjų, ne paskutinį, Lietuvoje vykstantis garso meno festivalis, apjungiantis vaizduojamojo, performanso ir garso meno praktikas. Festivalio organizatoriai Armantas Gečiauskas ir Tadas Stalyga į Panevėžį sukvietė eksperimentinio garso kūrėjus iš daugelio pasaulio šalių. Čia jiems buvo atvertos teatro erdvės darbų atlikimui ir eksponavimui.
Antano Dombrovskij garso skulptūra, nuotr. BCORTadas Stalyga, „Always an I, Never a One“, nuotr. organizatoriųSimono Nekrošiaus garso objektai, nuotr. BCORId M Theft Able performansas, nuotr. organizatoriųArmo Agharta'o performansas, nuotr. organizatoriųErik Alalooga, „Black Hole Sucks“, nuotr. BCOR
