Autorius: Žaneta Skersytė
Žaneta Skersytė
Klaipėdoje „Spragtuką“ stato pasaulinio garso choreografas Kirilas Simonovas
Baletmeisteris Kirilas Simonovas pelnytai tituluojamas vienu ryškiausių šiuolaikinių choreografų. Tačiau tai nereiškia, kad jis stato vien šiuolaikinio šokio pastatymus: atvirkščiai, K. Simonovas laikomas patyrusiu klasikinių baletų „restauratoriumi“, kruopščiai atkuriančiu scenoje garsiųjų praeities meistrų eskizus.
Žaneta Skersytė
Teisingos Vytauto Kernagio dainos: iš „beprotiškos“ meilės publikai, su „nežmoniška“ pagarba scenai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjai dainuojamosios poezijos pradininko Lietuvoje Vytauto Kernagio 10-osioms mirties metinėms skiria koncertą „Teisingos dainos“.
„Kiekvienas žmogus turi savo suvokimą. Kernagio dainų teisingumas yra toks: pirmiausia kūrinys turi būti įdomus ne tik man, bet ir klausytojui. Jeigu taip atsitinka, tada daina nemiršta ir įveikia visus laiko išbandymus. Teisinga yra tai, kas nuolat jaudina“, – kažkada sakė maestro V. Kernagis.
Ta proga apie V. Kernagio kūrybos išskirtinumą kalbamės su jo sūnumi, Vytauto Kernagio fondo steigėju, LR Seimo nariu Vytautu Kernagiu jaunesniuoju.
Žaneta Skersytė
Dirigentas Modestas Pitrėnas: „kiekvienas turime santykį su Karmen“
Orkestras su kone sektantišku požiūriu į darbą, garsus dirigentas su specialia misija ar net vaidmens įsipareigojimu žiūrovams, viena garsiausių šalies baleto šokėjų ir ne mažiau talentingas baleto trupės desantas – ši darni visuma sukuria nepakartojamą bei nenusakomą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklį „Karmen siuitą“. Ir muzikos garsai tarsi Karmen širdies dūžiai randa atgarsį žiūrovų širdyse bei pakelia juos iš savo vietų nesibaigiantiems plojimams...
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, vienas žymiausių šalies dirigentų, Modestas Pitrėnas, paklaustas, kodėl kartai iš kartos vis aktuali Karmen pasakojama istorija, sako: „Su Karmen mes galime arba susitapatinti, arba jai oponuoti, bet vis vien turime su ja santykį“.
Žaneta Skersytė
Scenografės Renatos Valčik kūrybinėje loterijoje du „Auksiniai scenos kryžiai“
Scenografei Renatai Valčik šiemet skirtas „Auksinis scenos kryžius“ už scenografiją instaliacijų spektakliui „Apie baimes“ bei miuziklui „Čikaga“. Teatro vaikams ir jaunimui kategorijoje „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota kūrybinė grupė, kurioje dirbo ir R.Valčik, sukūrusi instaliacijų spektaklį šeimai „Apie baimes“ (režisierė Olga Lapina). Tai galima vadinti antru „Auksiniu scenos kryžiumi“, kuriuo tądien apdovanota Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kaip kviestinė kūrėja dirbanti R.Valčik.
Švelnus liūdesys Renatos akyse negali paslėpti nuostabios ir gilios kūrėjos sielos. Pokalbis su R.Valčik apie šalies menininkų kasdienybę, kūrėjų bandymą „išlįsti“ iš kasdienybės „dėžutės“ bei jaunųjų perspektyvas, kurios kiekvienam laikmečiui vis kitokios...
