Autorius: „Aukso žuvys“ inf.
„Aukso žuvys“ inf.
Irenos Veisaitės gyvenimas – istoriko Aurimo Švedo knygoje
Gyvenimo istorijos visame pasaulyje daugelį metų išlieka vienu skaitomiausių negrožinės literatūros žanrų. Natūralu – žmones įkvepia išskirtinės asmenybės, domina ir žavi jų požiūris į gyvenimą, sukaupta patirtis bei išmintis. Šis žanras unikalus ir tuo, kad vienu naratyvu gali būti tolygiai pasakojamos dvi – asmenybės ir visuomenės – istorijos: asmeninius žmogaus išgyvenimus visuomet supa istorinis, kultūrinis kontekstas. Tai puikiai iliustruoja gruodžio 14 d. pasirodysianti, leidyklos „Aukso žuvys“ pristatoma Aurimo Švedo knyga „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“: germanistės, teatrologės, ilgametės „Atviros Lietuvos fondo“ pirmininkės Irenos Veisaitės pasakojimuose apmąstomas tiek šios įstabaus likimo moters nueitas gyvenimo kelias, tiek ir svarbiausi XX bei XXI amžių Lietuvos valstybės ir visuomenės istorijos epizodai: tarpukarinio Kauno pasaulis, sovietinė okupacija, Holokaustas, Nepriklausomybės atkūrimas.
Motinos netektis, gyvenimas Kauno gete, pabėgimas į Vilnių ir prieglobstis naujos šeimos namuose – tiek sudėtingų išbandymų I. Veisaitei teko dar nesulaukus penkiolikos. Tiesa, Antrojo pasaulinio karo pabaiga anaiptol nereiškė, kad knygos herojės gyvenimas taps panašus į ramų užutėkį – I. Veisaitės biografija tiesiog prisodrinta iššūkių, ribinių patirčių ir įstabių susitikimų.
