Autorius: MKČ namų inf.

MKČ namų inf.

Kovo 26 dieną, antradienį, 18 val. M.K. Čiurlionio namuose tęsiame susitikimus su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Šį kartą „Šiandieninę Lietuvos viziją pro Čiurlionio namų langą“ filosofas Nerijus Milerius tyrinės drauge su režisieriumi ir prodiuseriu Arūnu Mateliu, pelniusiu prestižinius apdovanojimus pasaulyje.

MKČ namų inf.

Kovo 5 d. 18 val. M.K. Čiurlionio namuose Vilniuje (Savičiaus g. 11) pristatoma Nacionalinės premijos laureato Rimvydo Kepežinsko kaligrafijos paroda „Raidėlynas“. Vakare dalyvaus menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė, muzikuos Dainius Kepežinskas ir Rokas Zubovas.

MKČ namų inf.

Sausio 24 d. 18 val. M.K. Čiurlionio namuose Vilniuje (Savičiaus g. 11) atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko akvarelių paroda „Pokalbis su Čiurlioniu“. Parodos atidaryme dalyvaus autoriai, M.K. Čiurlionio kūrinius atliks pianistas Rokas Zubovas.

„Pokalbis su Čiurlioniu“ – tai kvietimas į paslaptingą dviejų menininkų – Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko – grafikos ir piešinių pasaulį. Lankytojų laukia kelionė paveikslais, kuriuose vaizduojama gamta yra tokia, kokią galėjo matyti ir jausti M.K. Čiurlionis, – tartum persmelkta sakmėmis, mitais ir legendomis. Parodoje eksponuojamos ir M.K. Čiurlionio piešinių bei eskizų kopijos.

MKČ namų inf.

Lapkričio 12 dieną, pirmadienį, 18 val. M.K. Čiurlionio namai Vilniuje tęsia susitikimus su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Šį kartą „Šiandieninę Lietuvos viziją pro Čiurlionio namų langą“ filosofas Nerijus Milerius tyrinės drauge su architektu Audriumi Ambrasu, įvertintu aukščiausiu šalies apdovanojimu už jautrų miesto erdvių formavimą ir profesinę atsakomybę. Tai vienas ryškiausių šių dienų Lietuvos architektų.

„Architektūra – tai visuomenės savęs pačios pamatymas“ – yra sakęs Audrius Ambrasas. Paklaustas, ar architektūrą galima laikyti dailės rūšimi, Nacionalinės premijos laureatas Audrius Ambrasas sako, kad architektūra yra meno ar dailės pagalba išsprendžiamas galvosūkis. Anot architekto, menas negali patikti visiems, svarbiausias meno tikslas – daryti įtaigą. O svarbiausias geros architektūros dėmuo – meilė.

MKČ namų inf.

M.K. Čiurlionio namai tęsia koncertų ciklą „M.K. Čiurlionio muzikiniai keliai Europoje”. Šįkart klausytojų laukia kelionė muzikos garsais į Čiurlionio jaunystės studijų miestą Varšuvą. Čia aštuoniolikmetis Čiurlionis atvyksta studijuoti Muzikos institute fortepijono, vėliau – kompozicijos. Dailės studijos vyks žymiai vėliau, dabar jaunasis muzikas labiausiai yra veikiamas mieste skambančios mazurkos, dainų, šokių, akademinių kūrinių. Visa tai formuoja jaunojo Mikalojaus Konstantino skonį, skatina siekti savų meninių tikslų.

Koncerto programoje skambės M.K. Čiurlionio ankstyvosios mazurkos ir dainos, jo bendraamžio lenkų kompozitoriaus Mieczysław Karłowicz (1876 – 1909) dainos ir kompozicijos, Muzikos instituto profesoriaus Zygmunt Noskowski (1846 – 1909) sonata smuikui ir fortepijonui.

MKČ namų inf.

Šiemet sukanka 60 metų, kai lietuvių kultūra neteko ankstyvojo modernizmo pradininkės, rašytojos, publicistės, pedagogės Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės (1886–1958); neseniai minėjome ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 143-ąsias gimimo metines. Minėdami šias sukaktis, M.K. Čiurlionio namai kviečia susipažinti su mažiau žinomais jų biografijos puslapiais paskaitų-koncertų cikle „Sofijos siluetai“.

Paskaitų-koncertų ciklo „Sofijos siluetai“ trečiasis vakaras „Sofijai dedikuotoji M.K. Čiurlionio simfoninė poema „Dies irae“ įvyks šių metų spalio 30 dieną 18 val. M.K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11 Vilniuje). Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos išvakarėse kviečiame susikaupti ir apmąstyti santykio su aukščiausia metafizine tikrove, žmogaus egzistencinio nuogumo, kaltės ir atleidimo, laikinumo klausimus, kurie rūpėjo M.K. Čiurlioniui dar nuo studijų Varšuvos muzikos institute metų, bet ypatingai tapo aktualūs ir jo jau neapleido nuo 1909 m. rudens. 1910 m. vasario 1 (14) d. data pažymėtas simfoninės poemos „Dies irae“ klavyro eskizas liudija apie didelio programinio orkestrinio kūrinio sumanymą, kompozitoriaus brandintą ne tik savo vidinės būsenos, bet ir ilgos kultūrinės tradicijos konteksto fone. Paskaitoje bus apžvelgtos istorinės ir biografinės detalės, kultūrinis ir meninis idėjos kontekstas, komplikuota ankstyvojo modernizmo pasaulėvoka.

MKČ namų inf.

Įsibėgėjantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namų koncertinis sezonas kviečia į antrąją koncertų ciklo „M.K. Čiurlionio muzikiniai keliai Europoje“ programą. Jos metu bus surengti trys koncertai, skirti M.K. Čiurlionio studijų Leipcige metams. Koncertai, kuriuose gros jaunieji Lietuvos talentai, smuikininkai Konradas Levickis ir Benas Gocentas, altininkė Skaistė Žižytė, violončelininkas Augustas Gocentas ir pianistas Joris Sodeika vyks skirtinguose šalies miestuose – spalio 17 d. Tauragės kultūros centre, spalio 18 d. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje, o spalio 19 d. Vilniuje, M.K. Čiurlionio namuose. Ši programa – dalis tarptautinio projekto „Europos muzikiniai keliai“, kurį net trejus metus kartu su partneriais iš Leipcigo ir Oslo vykdys M.K. Čiurlionio namai.

MKČ namų inf.

Spalio 6 d. – gruodžio 30 d. M.K. Čiurlionio namuose Vilniuje eksponuojama Ievos Augaitytės tekstilės instaliacija „Prisilietimas. Tylos aidai“. Tai šviesos ir muzikos projektas, kurį sudaro gobelenų poliptikas – 4 darbai (90×68 cm) ir Michailo Skalskio muzika (2018).

Apie projektą autorė Ieva Augaitytė rašo:

4 dalių gobelenų poliptikas „Prisilietimas. Tylos aidai“ – tai šviesos ir muzikos tekstilės instaliacija, sukurta magistro studijų metu. Projektą inspiravo M.K. Čiurlionis, kuris atrado savo unikalų raktą sujungti muzikos ir dailės kalbas. Prisimindama Čiurlionio žodžius būsimiems lietuvių menininkams saugoti ir aktualizuoti liaudies meną, savo darbams pasirinkau tradicinę gobeleno audimo techniką, pasitelkdama šiuolaikines technologijas. Mano kūrybiniai projektai jungia gobeleną su muzika bei šviesa. Savo darbuose ieškojau skirtingų būdų integruoti šviesą į audinį, susieti muziką su gobeleno idėja, stengiantis sustiprinti meno kūrinio poveikį, praplėsti jo reikšmes ir vaizdinius. Siekiau rasti būdą, kaip suteikti audiniui peršviečiamumo efektą, kad susidarytų įspūdis, jog šviesą prasiskverbia pro audinį, panaikindama audinio „uždarumą“ ir aklinumą. Gobeleno peršviečiamumui išgauti puikiai tinka žvejybinis valas, kurį naudojau darbo metmenims bei ataudams.

MKČ namų inf.

Rugsėjo 24 dieną, pirmadienį, 18 val., M.K. Čiurlionio namuose Vilniuje tęsiame susitikimus su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Šį kartą „Šiandieninę Lietuvos viziją pro Čiurlionio namų langą“ filosofas Nerijus Milerius tyrinės drauge su dirigentu Robertu Šerveniku, ypač vertinamu už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką – lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių premjeras bei įtaigias ir brandžias šiuolaikinės ir klasikinės muzikos interpretacijas. 

Nuo 1993 m. R. Šervenikas dirba su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (šiuo metu yra antrasis dirigentas). Nuo 1996 m. vadovauja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoniniam orkestrui. 2008 m. paskirtas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovu, taip pat dirba valstybinėje Miuncheno operoje.

MKČ namų inf.

Šiemet sukanka 60 metų, kai lietuvių kultūra neteko ankstyvojo modernizmo pradininkės, rašytojos, publicistės, pedagogės Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės (1886–1958). Minėdami šią sukaktį, M.K. Čiurlionio namai kviečia susipažinti su nežinomais jos gyvenimo ir kūrybos puslapiais paskaitų-koncertų cikle „Sofijos siluetai“.

„Siluetu“ menininkas ir kompozitorius pavadino savo mylimąją aukščiausio emocinio išgyvenimo rytmetį, kai abu, eidami Vilniaus gatve, gėrėjosi pro aušros miglas ryškėjančiomis Šv. Kotrynos bažnyčios apybraižomis. Visi, laike nutolusieji, darosi siluetiški. Prikeldami ir išsaugodami daugiau Sofijos siluetų, turime galimybę stipriau patirti jos gestų gyvumą, jų svarbą mūsų kultūrai ir visuomenei, švenčiančiai nepriklausomos valstybės paskelbimo šimtmetį.