Režisierius Arūnas Matelis: „Baltijos bangos“ Neringoje ir šįmet neišvengsime
„Jubiliejinės, 10-osios „Baltijos bangos“ neišvengsime, ji atsiris į Nidą, kaip kasmet, vasaros pabaigoje. Ir pakvies visus, kurie nespėjo geriausių mūsų režisierių filmų pamatyti didmiesčiuose, pažiūrėti jų vakarais „Agiloje“. Pats ne kartą lankiausi šiame festivalyje, pristačiau filmus ir įsitikinau, kad žiūrovų peržiūrose vis daugėja“, – sako dokumentinio kino režisierius, prodiuseris, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis.
Režisierius įsitikinęs, kad lietuviškam kinui šie metai labai sėkmingi, o savo kaimynų filmus vis dažniau matome garsiuose tarptautiniuose festivaliuose, tad „Baltijos banga“ galės pasiūlyti gerą programą. „Tai, kad renginys yra nedidelis ir vyksta nuošalėje nuo didžiųjų festivalių „magistralių“, yra jo privalumas – galima pamatyti nemažai filmų „nesiverčiant per galvą“, neaukojant kitų pramogų, o ir režisieriai niekur neskuba, gali skirti laiko bendravimui su publika. Jaukus ir reikalingas festivalis, tikim, kad tą jausmą nidiškiai ir Nidos svečiai jus visą festivalio savaitę – ir pristatant filmus žiūrovams, ir rengiant profesionalų diskusijas“, – sako A. Matelis.
Lietuvos kinematografininkų sąjungos Nidoje rengiamo „Baltijos bangos“ festivalio koncepciją atspindi kasmetinė festivalio atidarymo data – rugpjūčio 23-ioji, Baltijos kelio minėjimo diena. Sumanytas ir sėkmingai ilgamečio LKS pirmininko, kino režisieriaus Gyčio Lukšo beveik dešimtmetį rengtas, šis festivalis tarsi pratęsia Baltijos šalių bendrystės idėją, kasmet pakviesdamas Estijos, Latvijos ir Lietuvos kino žmones pristatyti naujausius šalyse sukurtus filmus, pasikalbėti apie šalių kino aktualijas. O valstybių nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio šventės yra puiki proga šiam renginiui atsinaujinti. „Baltijos banga“ vyks iki rugpjūčio 29 dienos.
Pasak kino kritikės, šiųmetės „Baltijos bangos“ programos sudarytojos Rasos Paukštytės, ir didžiųjų, ir nišinių nedidelių festivalių įvairovė Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, vaidina labai svarbų kino sklaidos vaidmenį. Be to, kito renginio, kur galima pamatyti platesnę Latvijos bei Estijos filmų programą, šalyje tiesiog nėra. „Būtent „Baltijos banga“ padėjo neatitolti nuo žinių apie artimiausių kaimynų kiną, ir jis ne mažiau įdomus nei kitų Europos šalių. Šis festivalis suteikė galimybę pamatyti, ką, pavyzdžiui, pastaraisiais metais kūrė latvių dokumentinio kino maestro Ivaras Seleckis, kaip ekrane juokauja, beje, aktualiomis politinėmis temomis, Estijos kino kūrėjai. Tikslesnę šių metų „Baltijos bangos“ programą žinosime birželio pabaigoje. Sieksime Nidos žiūrovams pasiūlyti ir dar nerodytų didmiesčių ekranuose lietuviškų filmų, ir įdomių interpretacijų žanriniame kaimynų kine, kurio daugėja, – tai filmai visai šeimai, fantastika, komedijos“, – sako R. Paukštytė.
Šiemet „Baltijos bangoje“ vėl veiks kasmet didelio populiarumo sulaukiančio vaikų ir jaunimo animacinio filmo kūrybinės dirbtuvės, kuriose vaikai kartu su profesionaliais animatoriais kurs animacinį filmą. Kinematografininkų sąjungos direktorė, kino prodiuserė Ieva Norvilienė ypač džiaugiasi, kad „Baltijos banga“ turi ištikimų ir naujų bičiulių – festivalis sunkiai įsivaizduojamas be Lietuvos kino centro, Neringos miesto savivaldybės, nidiškių paramos. Renginio perspektyvomis tiki ir Šiaurės Ministrų Tarybos biuras Lietuvoje – būtent dėl jo palaikymo industrijos profesionalus į „Baltijos bangą“ kvies forumas, kuriame Baltijos šalių prodiuseriai ir televizijų kanalų atstovai diskutuos apie platesnes filmų sklaidos galimybes.
