Kunigo Pavelo Volyncevičiaus (1875-1962) fotografijų paroda
„Gyvenimas pro negatyvo stiklą“
2013 m. balandžio 6 d. 12 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ fotografijos galerijoje atidaroma paroda „Gyvenimas pro negatyvo stiklą“
Fotografijos istorijoje daug ją garsinančių, iškėlusių į meno lygį, vardų. Ir nieko nuostabaus, kai kamerą ima menininkas. Neįprasta, kai fotografuoti imasi... kunigas.
1900 metai. Baltarusių kaimo trobos. Upė. Atviri, truputį naivoki žvelgiančių į stebuklingą kamerą valstiečių veidai. Fotografo vardas – protojerėjus Pavelas Volyncevičius. Kunigas su fotoaparatu. Kas jis buvo? Koks žmogus? Ryški ir įvairiapusiška asmenybė. XIX amžiaus žmogus. Šv. Jono Kronštatiečio, Levo Tolstojaus, Antono Čechovo, Ivano Bunino amžininkas ir tarsi vienas iš jų knygų herojų. Kun. Pavelas (1875–1962) Bažnyčios tarnystei atidavė 65 savo gyvenimo metus ir visą tą laiką nesiskyrė su fotoaparatu.
Kunigo tarnystę pradėjo Kosutoje (Minsko srities Vileikos rajonas). Jo darbai kupini ramybės ir meilės, lyg nebūtų karų, revoliucijų, okupacijų, priespaudos... 25 metus jis fotografavo savo šeimą (tris kartas), vietas, kur gyveno arba lankėsi, artimiausios aplinkos kasdienybę. Pirmoji nuotrauka datuojama 1900 metais. Paskutinioji – 1959-aisiais...
Jo gyvenimo laikotarpis šiuolaikiniam žiūrovui nepriklausomai nuo amžiaus pažadina tam tikras nostalgijos gaideles. Sustabdytos akimirkos – laiko metraštis.
Šių nuotraukų amžius – šimtmetis. Žiūrint į jas kyla nuostabus sąsajos su fotografo užfiksuotu momentu jausmas. Dar nuostabiau, kad fotografas – dvasininkas, žvelgiantis į gyvenimą ne tik per tikėjimo prizmę, bet ir per fotoaparato objektyvą. Fotografavo be techninių gudrybių, todėl jo nuotraukos – paprastos ir suprantamos. Galbūt šiame paprastume – ypatingas jų žavesys.
Norisi pabrėžti, kad kun. Pavelo Volyncevičiaus gyvenimas tiesiogiai susijęs su Lietuva – jis mokėsi Vilniaus dvasinėje seminarijoje. O ir truputį vėliau – Uzmionų parapija, kur jis klebonavo apie keturiasdešimt metų, – priklausė Vilniaus vyskupijai. Išliko dokumentiniai liudijimai apie Uzmionų parapijos vizitaciją – 1916 metų rugpjūtį ją aplankė Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Tichonas (Belavinas), vėliau išrinktas Maskvos ir visos Rusios Patriarchu. Tą Uzmionų parapijai įsimintiną dieną arkivyskupas Tichonas pasakė pamokslą, susipažino su sekmadieninės mokyklos veikla, o paskui ilgai kalbėjosi su klebonu jo namuose, gėrėjosi šeimininko sodu.
Simboliška, kad kunigo fotografo, kuriam asmeniškai teko pažinti arkivyskupą-išpažinėją ir šventąjį Tichoną, nuotraukų paroda savo kelionę Lietuvoje pradėjo nuo Šalčininkų šv. Tichono parapijos.
Kun. Pavelo fotoarchyvo unikalumas ne tik jo nenutrūkstama seka – jis formavosi iš metų į metus, praktiškai be pertraukos daug metų – tačiau ir tai, kaip susiklostė archyvo likimas. Stiklas – labai trapi medžiaga, negatyvai faktiškai neišgyvendavo iki mūsų laikų. Kun. Pavelo fotoarchyvas išliko ir šiandien yra išskirtinės istorinės reikšmės.
Rengiant projektą buvo daug dirbama Baltarusijos archyvuose, ieškant dokumentų, patvirtinančių vieną ar kitą autoriaus gyvenimo įvykį. Protojerėjaus Pavelo Volyncevičiaus vardas buvo atrastas Minsko kolekcionieriaus Dmitrijaus Serebrianikovo, dailininko-restauratoriaus, kolekcionieriaus Igorio Surmačevskio ir fotografo Vladimiro Sutiagino dėka.
Vilniaus stačiatikių šv. Paraskevės parapija
Paroda veiks iki 2013 m. balandžio 20 d.
Prospekto fototografijos galerijoje
Gedimino pr. 43, Vilnius.
Darbo laikas: II - V 12-18 val., VI 12-16 val.
Lietuvos fotomenininkų sąjunga
Gedimino pr. 43, Vilnius.
Tel./ fax (8 5) 2611665
