MeKuSa. Analai IX
2016 metų vasario 19 d. Jono Meko vizualiųjų menų centre neeilinis įvykis – atidaroma Klaipėdos neformalios meno scenos lyderių MeKuSa (ne)retrospektyvinis projektas „MeKuSa. Analai IX“. Parodoje apžvelgiama bei pristatoma Meno kūrėjų sąjungos (MeKuSa) 2008 – 2015 metus apimanti (kontr)kultūrinė, (ne)meninė, muzikinė ir kitokia veikla. Parodoje pristatoma įvairių (kontr)kultūrinių veiksmų dokumentacija, performatyvių intervencijų fotografijos, meninių procesų video dokumentacijos, sąjungos narių autoriniai video darbai, filmai („Žmogus su video kamera“, „John OFF“, „Filmas be pavadinimo, be pradžios ir pabaigos“), objektai – daugiausia buvusių meninių veiklų artefaktai, garso instaliacijos, brėžiniai, eskizai, dokumentų archyvas, grindcore ir jam artimų sunkiosios muzikos žanrų festivalio „Ont GRIND‘ų“ dokumentacija bei reportažai, Klaipėdos Kultūros Žurnalo reportažai ir t.t.
Žilvitis
Parodos autoriai: Danutė Gambickaitė ir Arnas Anskaitis
Nuo 2016 m. vasario 18 d. iki balandžio 2d. galerijoje „Vartai“ veiks paroda „Žilvitis”, kuria paminimas galerijos 25 metų jubiliejus.
Nuo pat įkūrimo 1991 m. galerija „Vartai“ yra stiprus kultūrinės traukos centras. Čia vyko ne tik modernaus meno parodos, bet ir knygų pristatymai, poezijos vakarai, kamerinės muzikos koncertai. „Vartai“ visada buvo atviri įvairioms iniciatyvoms ir formatams, todėl per ketvirtį amžiaus išgyveno ne vieną virsmą, permąstė savo tapatybę, stebėjo kultūros lauką ir keitėsi kartu su juo. Galų gale tapo viena svarbiausių ir aktyviausių Lietuvos privačių galerijų, joje galima pamatyti (ir įsigyti) įvairiausių medijų Lietuvos ir užsienio šiuolaikinių menininkų kūrinių.
Grupinė paroda „Žilvitis“ – tai keliasluoksnė ekspozicija, kurioje pristatomi su galerija bendradarbiaujančių, Lietuvos bei užsienio meno laukui puikiai pažįstamų menininkų Žilvino Kempino, Deimanto Narkevičiaus, Svajonės ir Pauliaus Stanikų, Julijono Urbono, Andriaus Zakarausko, Jurgos Barilaitės, Lauros Garbštienės, Ugniaus Gelgudos, Roberto Narkaus, Lino Jusionio, RūtenėsMerkeliopaitės, Vytauto Viržbicko kūriniai. Ekspoziciją papildo ir specialiai šiai parodai sukurtos menotyrininkės Danutės Gambickaitės ir menininko Arno Anskaičio instaliacijos.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune
Vasario 25 d., ketvirtadienį, 18 val.
įvyks Eimučio Markūno parodos „Didžiojo chaoso mažoji versija“ atidarymas.
Yra sakoma, kad, pasigavęs vieną idėją, menininkas jos nepaleidžia tol, kol iki galo jos neišpildo. Šioji E. Markūno paroda yra jo sukurtos ir šešerius metus gvildentos grafito technika atliktų darbų reziumė. Šiuos kūrinius menininkas atlieka vienu atsikvėpimu, tačiau tai nereiškia, kad darbai sukuriami greitai ir be vargo. Didelio formato drobės yra patiesiamos ant grindų, ir E. Markūnas, kaip koks Jacksonas Pollockas, be jokių eskizų kuria tiesiog čia ir dabar. Baigtas kūrinys paliekamas džiūti. Būtent džiūvimo metu pilki tonai tamsėja – ir taip stebuklingai tapyba simboliškai tampa panaši į fotografiją. Ir, kaip sako pats menininkas: „Niekada negali nuspėti galutinio rezultato.“ Tapyba grafitu apima du aspektus: gestinės abstrakčios tapybos raišką ir fotografiją, o tiksliau – jos optinių savybių imitaciją.
Vilniaus paveikslų galerijoje – dailininko klajūno kelią pristatanti Vlado Eidukevičiaus jubiliejinė paroda
Lietuvos dailės muziejus vasario 18 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro VLADO EIDUKEVIČIAUS 125-osioms gimimo metinėms skirtą kūrybos parodą „Dailininkas klajūnas“ (veiks iki balandžio 17 d.). Lankytojams pristatoma per 100 dailininko darbų. Greta ankstesnėse parodose rodytų kūrinių eksponuojami naujai muziejų įsigyti tapytojo darbai, taip pat paveikslai iš privačių Rolando Valiūno ir Algimanto Miškinio kolekcijų. Didžiąją parodos dalį sudaro 3–4 dešimtmetyje sukurti portretai, kompozicijos, peizažai.
Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Rima Rutkauskienė.
Nuo vasario 24 d. Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma kunigo Antano Rimavičiaus (1865–1933) skulptūrų paroda „Dievui ir Žmogui“.
Religinės temos kūriniai sudaro didžiąją A. Rimavičiaus kūrybos dalį. Niekur nesimokęs dailės ar drožybos amato savamokslis skulptorius, nelyginant kaimo dievdirbys, nesitenkino vien mažomis skulptūrėlėmis, bet ėmėsi ir įspūdingą dydį (3 metrus) siekiančių skulptūrų drožybos. Kitaip nei kaimo dievdirbių kūryboje, tarp jo skulptūrų neišvysime tokių šventųjų kaip šv. Jurgis, šv. Izidorius, šv. Florijonas, šv. Agota ir kitų svarbių valstiečių kasdieninės veiklos globėjų. Kitokį temų pasirinkimą galima paaiškinti tuo, kad A. Rimavičius, būdamas kunigas ir savo kūrinius skyręs bažnyčioms, atliepė tuo metu, t. y. XX a. I pusėje, Bažnyčios skleistos Dievo gailestingumo ir meilės žmonijai idėją. Todėl tarp jo kūrinių svarbią vietą užima laiminančio Kristaus, Jėzaus maldos Alyvų kalne, Švč. Jėzaus Širdies siužetai. Nemažai kūrė ir Švč. Mergelės Marijos, ypač Dievo Motinos su Kūdikiu, Lurdo Švč. Mergelės Marijos, Pietos atvaizdų.
Vasario 24 d., trečiadienį, 17:30 val. Kauno Fotografijos Galerijoje atidaroma Šiaulių Fotografijos muziejaus meninės fotografijos rinkinio paroda „Kolekcija“, kurioje XX a. 5–9 dešimtmečių Lietuvos fotografijos raidą reprezentuos beveik pusšimčio mūsų šalies autorių kūriniai.
Paroda veiks iki kovo 26 d.
Galerijos darbo laikas: II–V 11–18 val., VI–VII 11–17 val.
Įėjimas nemokamas
Nuo pat Šiaulių fotografijos muziejaus kūrimosi daugiau kaip prieš 4 dešimtmečius muziejaus pradininko fotografo Antano Dilio ir jo bendražygių pradėtoje kaupti iškiliausių šiuolaikinių Lietuvos fotografų kūrinių kolekcijoje šiandien saugoma – daugiau kaip 8000 eksponatų. Tai viena iš didžiausių ir išsamiausių muziejuose saugomų šiuolaikinės Lietuvos fotografijos kolekcijų, kuri taip nuodugniai parodoje bus pristatoma antrą kartą.
Vasario 26 d. (penktadienį) 18 val. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma Tomo Daukšos paroda „Lucerna Sonitum“.
Keturi taktiniai prožektoriai su cree xm-l t6 led lemputėmis ir galimybe fokusuoti spindulį pri-tvirtinami prie stovo ir nukreipiami į vieną tašką sienoje. Šviesa fokusuojama į kvadratą. Šviesos kvadrate įmontuojamas saulės kolektorius. Kolektorius jungiamas į srovės stiprintuvą, o iš jo į ketu-rias ant tokio paties stovo, kaip prožektoriai sumontuotas garso kolonėles. Prie kolonėlių pritvirti-nami du mikrofonai. Jie jungiami į srovės stiprintuvą, iš jo į prožektorius.
Lietuvos dailės muziejus vasario 25 d., ketvirtadienį, 16 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaro tapytojo Prano Domšaičio (1880–1965) retrospektyvinę tapybos parodą „Vaizduotės realybė“ (veiks iki balandžio 24 d.). Parodoje rodomi aliejiniai paveikslai, akvarelės, pastelės iš Lietuvių Fondo (JAV) Lietuvai padovanoto ir Lietuvos dailės muziejuje saugomo P. Domšaičio kūrybos rinkinio. Atidarymo metu bus pristatytas 2015 m. Lietuvos dailės muziejaus išleistas dailininko kūrybos albumas–katalogas „Pranas Domšaitis. Vaizduotės realybė“.
Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė, parodos kuratorė ir leidinio autorė, Prano Domšaičio galerijos vadovė Kristina Jokubavičienė. MuzikuosLaurynaLankutytė(fortepijonas) ir KonradLevicki (smuikas).
Iš Mažosios Lietuvos kilęs dailininkas Pranas Domšaitis (1880–1965) yra vienas žymiausių lietuvių išeivijos tapybos atstovų, pasak amžininkų, ekspresionistas, gal ryškiausias ir vienintelis lietuvių dailėje, šios srovės aplinkoje subrandinęs savo kūrybą Vokietijoje. Valstiečių sūnaus, Karaliaučiaus dailės akademijos auklėtinio (1907–1910), augusio ir brendusio dviejų kultūrų – vokiečių ir lietuvių – aplinkoje, kūryba formavosi, veikiama XX a. pr. Europos moderniosios dailės tendencijų. Ilgo ir permainingo gyvenimo verpetuose P. Domšaitis nepamiršo lietuviškos kilmės, nes „lietuviškas kraujas nemeluoja, lygiai kaip ir mano paveikslai yra tikrai lietuviški“.
Vasario 26 d. (penktadienį) galerija „Meno parkas“ ir Torunės (Lenkija) šiuolaikinio meno centras kviečia į projekto „Laiko ženklai“ parodų atidarymus Mykolo Žilinsko dailės galerijoje ir galerijoje „Meno parkas“. Projekto kuratorius Krzysztof Stanisławski (PL).
17 val. Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas)
Menininkai: Thomas Bayrle, Sharon Balaban, Massimo Bartolini, Heinz Cibulka, Oskar Dawicki, Jan Dobkowski, Kijewski / Kocur, Jarosław Kozłowski, Katarzyna Kozyra, Zofia Kulik, Lech Majewski, Jarosław Modzelewski, Hermann Nitsch, Ewa Partum, Józef Robakowski, Marek Sobczyk, Supergroup Azorro, Leon Tarasewicz, Katarzyna Tretyn-Zečević, Andrzej Wasilewski, Krzysztof Wodiczko.
Kas: Gytis Skudžinskas ,,Kelios fotografijos tiesos“
Kur: POST galerija, Laisvės al. 51a. Kaunas
Kada: Kovo 3 - kovo 15
Atidarymas kovo 3 d. 18 val.