Mokesčių lengvatos filmų gamybai skatins investuoti

Sausio 1 d. įsigaliojusios Pelno mokesčio įstatymo pataisos sudaro palankesnes filmų gamybos sąlygas mūsų šalyje. Įmonės, norinčios neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, gali susimažinti pelno mokestį, o Lietuvoje filmą kuriantys gamintojai iš privačių rėmėjų gali gauti paramą, siekiančią iki 20 proc. filmo gamybos biudžeto.

 

Lietuvos kino pramonės atstovai pelno mokesčio įstatymo pataisų siekė ne vienus metus. Įsigaliojus lengvatoms, Lietuva prisijungė prie Europos šalių, jau kurį laiką siūlančių panašią pagalbą kino sektoriui, ir nuo šiol galės sėkmingiau konkuruoti tarptautinėje arenoje. Užsienio kompanijos, kuriančios filmus Lietuvoje, mokės už Lietuvos įmonių teikiamas paslaugas ir prekes, samdys Lietuvos specialistus. Šią schemą Lietuvos kino centro užsakytame tyrime kūrybinių industrijų finansavimo konsultacinės bendrovės „Peacefulfish“ ekspertai akcentavo kaip itin sustiprinsiančią šalies kino pramonės konkurencingumą.

 

„Labai svarbu, kad šia mokesčių paskata galės pasinaudoti ir nacionalinio kino kūrėjai, nes kol kas valstybės skiriamų resursų nepakanka visapusiškai plėtoti šią kultūros sritį. Beje, pirmoji gauta paraiška – iš nacionalinio kino gamintojo“, – teigia LKC direktorius Rolandas Kvietkauskas.

 

Pelno mokesčio lengvata galės būti taikoma pelningai veikiančioms įmonėms, neatlygintinai suteikiančioms lėšų filmo gamybai Lietuvoje. Įvykdžius visas schemos taikymo sąlygas, rėmėjas turės galimybę susimažinti apmokestinamąsias pajamas bei mokėtiną pelno mokestį.

 

Pagal naująjį lengvatų teikimo mechanizmą Lietuvoje kuriamam filmui finansuoti nacionalinių bei užsienio filmų gamintojai iš privačių rėmėjų gali pritraukti iki 20 proc. filmo gamybos biudžeto. Norint pasinaudoti lengvatomis, bent 80 proc. visų išlaidų filmui ar jo daliai turi būti patiriamos Lietuvoje. Jos turi būti ne mažesnės kaip 150 000 litų.

 

Paraiškas administruoja Lietuvos kino centras. Kino centro sudaryta Ekspertų komisija vertins, ar filmas atitinka kultūrinio turinio ir gamybos kriterijus, kurie yra būtini norint pasinaudoti mokesčių lengvata.

 

„Šiais metais kartu su šalies prodiuseriais, paslaugų teikėjais, miestų kino biurais skirsime daug dėmesio šios schemos pristatymui tarptautinėse mugėse, koprodukcijos forumuose, siekdami dar didesnio susidomėjimo Lietuva kaip palankia kino gamybai šalimi, – teigia Kvietkauskas. – Didesnis užsienio kuriamų filmų Lietuvoje srautas ne tik turės teigiamų ekonominių pasekmių, didins šalies žinomumą kino pasaulyje, bet ir reikšmingai prisidės prie kino profesionalų užimtumo, jų kvalifikacijos kėlimo ir trūkstamų specialistų ugdymo.“

 

Pagal suderinimą su Europos Komisija, ši lengvata veiks iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Daugiau informacijos – Lietuvos kino centro interneto svetainėje.