Sigitos Maslauskaitės paroda „Aš taip gyvenu. Vienuolynų freskų personažai ir kiti herojai“

2013 m. spalio 12 d. 12 val. buvusio Visų Šventųjų karmelitų vienuolyno koridoriuje (Visų Šventųjų g. 5, Vilnius) atidaroma Sigitos Maslauskaitės paroda „Aš taip gyvenu. Vienuolynų freskų personažai ir kiti herojai“.

Paroda buvusiame Visų Šventųjų vienuolyne veiks dvi dienas iki spalio 13 d. 18 val. Abi dienas parodos lankytojus pasitiks autorė.

Spalio 14 d. dalis parodos persikels į Vilniaus dailės akademijos galeriją „Akademija“ (Pilies g. 44/2, Vilnius) ir čia veiks iki spalio 26 dienos. Daugiau informacijos telefonu +370 615 50297.

„Taip susiklostė, kad buvę vienuolynai yra mano darbo, tapybos ir gyvenamoji vieta, – rašoma parodos anotacijoje, – vienuolynai yra ir čia rodomų paveikslų bei jų pirmavaizdžių gimtoji erdvė. Drobėse nutapyti personažai yra „perkelti“ iš buvusių Vilniaus karmelitų, bernardinų, Pažaislio kamaldulių ir kitų Lietuvos vienuolynų freskų, altorinių paveikslų.“ Kadangi paveikslai buvo nutapyti Visų Šventųjų vienuolyno celėje, tamsokas vienuolyno koridorius, tapytojos teigimu, jiems ne tik „padeda“, bet ir užmaskuoja kai kuriuos komiškus vienuolynų personažų bei „kitų herojų“ bruožus, trūkumus, neišbaigtumus.

Kita vertus, Sigita Maslauskaitė jau kuris laikas ieško atsakymo į jai svarbius klausimus: ar tapyba gali būti vientisa ir neatsižvelgdama į vaizduojamą objektą (figūrą, peizažą, interjerą, natiurmortą) ieškoti santykio su pasauliu, žmonėmis, savimi išraiškos. Ar tai yra tam tikra psichofizinė būsena, kai kažko (pavyzdžiui, krikščioniškosios ikonografijos) šiuolaikinėje raiškoje atsisakyta, kažkas paneigta, tačiau to „kažko“ jutimas išlieka gyvas? Ar renesanso ir baroko meistrų šventųjų figūrų perfrazavimas yra tapybinė, ar religinė raiška? Ar ji ir jos kartos menininkai yra paprasčiausi tapytojai, ar prisiminimų inscenizuotojai, tūkstantį mylių nutolę nuo senųjų meistrų? Ir galiausiai: ką apie tokio pobūdžio tapybą mano žiūrovas?

Paaiškinti „neįprastą“ kūrinių turinį ir atsakyti į kitus kamuojančius klausimus tapytoja bando pristatydama parodą „Aš taip gyvenu“.

S. Maslauskaitė 1996 m. baigė tapybą Vilniaus dailės akademijoje, 1997–2000 m. studijavo bažnytinį paveldą Romos Grigaliaus universitete. 2006 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė daktaro disertaciją tema „Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija XVI a. – XIX a. pradžioje“. Nuo 2009 m. ji yra Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje veikiančio Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė. Viešojoje erdvėje S. Maslauskaitės kūrybą buvo galima išvysti asmeninėse parodose 2008 m. „Lietuvos aido“ galerijoje, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio parodų rūmuose, 2010 ir 2012 m. „Pamėnkalnio“ galerijoje vykusiose parodose. Menininkės kūrinių turi privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje, Vilniaus Modernaus meno centras.