Seminaras skirtas diplomato, vertėjo ir poeto Jurgio Baltrušaičio 140-sioms ir jo sūnaus , diplomato bei menotyrininko Jurgio Baltrušaičio 110-sioms gimimo metinėms

 „Jurgis Baltrušaitis XX a. pradžios kultūroje”      Doc. Birutė Meržvinskaitė, Vilniaus universitetas

 „Pakylėtumo poetika Jurgio Baltrušaičio poezijoje“     Dr. Julija Snežko, Vilniaus universitetas 

„Archyvų akiračiai: Jurgio Baltrušaičio menotyra“     Dr. Odeta Žukauskienė,     Lietuvos Kultūros tyrimų institutas

 „Jurgio Baltrušaičio įnašas į armėnų architektūros ir dailės tyrimus“      Istorikė Vega Ribikauskienė,     Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

 „Armėnija ir Baltrušaičiai”    Vahagn Grigorjan,  rašytojas, Armėnijos Respublikos Nacionalinės premijos laureatas

 „Jurgio Baltrušaičio diplomatinė veikla”        Dr. Algimantas Kasparavičius,        Lietuvos istorijos institutas

Moderatorė Laima Žukauskaitė, Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos  Venclovų namų-muziejaus   vyriausioji fondų saugotoja

Dalyvauja Styginių kvartetas „Projektas A“,   eiles skaito aktorius Petras Venslovas

Rengėjai: Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namai-muziejus ir Lietuvos armėnų sąjunga

Partneris: Tautinių bendrijų namai

Seminaras vyks Tautinių bendrijų namuose (Raugyklos g. 25, Vilnius)

    Jurgis Baltrušaitis (1873-1944) garsus XX a. pradžios poetas, vienas iš rusų simbolizmo pradininkų, vertėjas, mokėjęs daugybę kalbų, į rusų teatrą „atvedęs“ garsius Europos dramaturgus Henriką Ibseną, Augustą Strindbergą, Morisą Meterlinką, Oskarą Vaildą. Draugijos su šiuo žmogumi ieškojo Antonas Čechovas, Maksimas Gorkis, Konstantinas Stanislavskis, Vsevolodas Mejerholdas. Vėliau tapęs diplomatu J. Baltrušaitis nuo bolševikinio teroro išgelbėjo Mariną Cvetajevą, Mstislavą Dobužinskį, Leonidą Pasternaką, Marką Šagalą ir daugelį kitų. Gimęs Lietuvoje jis tapo žymiu Rusijos ir Europos kultūros veikėju.

    Savo lietuviškoje lyrikoje J. Baltrušaitis skelbė išganingą tiesą ir paguodą pavergtai tautai. Poetas beveik nekalbėjo apie save ir savo vardu. Autoriaus susijaudinimas tarsi nuasmenintas, bet geriausiuose eilėraščiuose („Nemunas“, „Ramunėlė“, „Lūšnos daina“, „Rudens vargonėliai“, „Nemigas“, „Girios melodija“) jis siūbuoja kaip nerimastinga požeminė banga ir teikia poetinės energijos griežtam ir santūriam jo lyrikos intelektualumui.

     Poeto sūnus diplomatas ir menotyrininkas, puikus viduramžių meno žinovas ir tyrinėtojas Jurgis Baltrušaitis (1903-1988) paliko ryškų pėdsaką Europos kultūroje ir menotyroje. Sorbonos universitete studijavo viduramžių istoriją ir archeologiją, kur po penkerių metų įgijo meno istorijos daktaro laipsnį. Tyrinėdamas viduramžių architektūrą ir kultūrą, 1927-1928 m. Jurgis Baltrušaitis apkeliavo Armėniją ir Gruziją, kur aptiko naujų duomenų apie šių šalių bažnytinę architektūrą. Šių tyrinėjimų rezultatai buvo pateikti knygoje „Armėnijos ir Gruzijos viduramžių dailės studijos“, už kurią mokslininkas gavo  Prancūzijos Literatūros Akademijos Ypatingąją ordino premiją. Tai ne vienintelis J. Baltrušaičio mokslinės veiklos įvertinimas. 1931 m. Dailės Akademijos ordino premija jam buvo įteikta už veikalą „Romanų skulptūros ornamentinė stilistika“ 1960 m. pasaulį išvydusi knyga „Praregėjimai ir stebuklai, fantastinė gotika“ buvo pripažinta geriausia to meto knyga, sulaukusi puikaus mokslininkų ir Prancūzijos valdžios įvertinimo. 1961 m. ji buvo įvertinta Prancūzijos akademijos premija. Rytų ir Vakarų kultūrų lyginamosios studijos atvėrė naujus evoliucinius dėsnius, būdingus abejoms kultūroms. Detektyvą primenanti knyga „Iridės ieškojimai“ (1967) kurioje praeities ir ateities pasauliai susilieja ir išsiskiria Prancūzijos, Vokietijos ir Indijos kultūroje. Tai tik keletas menotyrininko Jurgio Baltrušaičio kūrybinio kelio štrichų.

      Nemažai savo kūrybinių jėgų mokslininkas skyrė ir Lietuvai. 1931-1939 m. jis buvo Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijos kultūros patarėjas. 1933-1939 m. Vytauto Didžiojo universitete surinko meno istorijos lietuviškąją terminologiją ir išleido „Visuotinės meno istorijos‘ 2 tomus. 1948 m. anglų kalba išleido knygą „Lietuvių liaudies menas“, kuri vėliau buvo išleista prancūzų kalba, taip supažindindamas Vakarų pasaulį su Lietuvos architektūra, tapyba, namų amatais.

[email protected]