Tarptautinė tipografikos bienalė „Keliaujančios raidės ’23: Holograma“

Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų erdvės „Titanikas“ antrajame aukšte lapkričio 30 d. 18 val. atidaroma tarptautinė tipografikos bienalė „Keliaujančios raidės ’23: Holograma“. Tai tęstinė paroda, keliaujanti po įvairias Europos šalis ir ekspozicines erdves nuo 2009 metų. Tarptautinė žiuri komisija 2023 metų bienalei, kurios koncepcija yra „Holograma“, atrinko 30-ties darbų kolekciją, kurią sukūrė 35 autoriai iš 10-ties šalių.

Civilizacijų aušroje šumerų apgyvendintose teritorijose atsiradęs raštas žmonijai atvėrė duris į istoriją. Visi finikiečių užrašyti ir susisteminti garsai, patobulinti vėlesnių civilizacijų, ilgainiui virto grafinių ženklų sistema, kurioje ženklai-grafemos reiškia garsus, o iš jų junginių sudaromi žodžiai. Deja, neįmanoma iš vienos išgirstos raidės ar žodžio identifikuoti, kada ir kurioje planetos vietoje jie buvo ištarti pirmą kartą, kaip jie skambėjo ir kas juos pakartojo vėliau. Bet turėdami užrašytus, įženklintus tuos pačius garsus jau galime mėginti spėti jų kilmę, aiškintis, kuri civilizacija naudojo šią grafinę rašto sistemą, kuriai kalbinei grupei ji priklausė, kada buvo sukurtos konkrečios grafemų formos ir etc.

Kiekvienoje raidėje-grafemoje, kaip hologramoje „įrašomas“ vaizdinys-mentalinis įsikūnijimas laike ar medžiagoje, iš kurio jau galima mėginti atkurti beveik visą raidžių ar vaizdų abėcėlę. Tas intuityvus žinojimas, kūrybinė nuojauta padeda daugeliui kūrėjų nepasiklysti laike ir erdvėje bei truputį primena vengrų fiziką Dennisą Gaborą, 1971 m. gavusį Nobelio premiją už Holografijos idėjos iškėlimą 1947 m., o konkretų šios idėjos įgyvendinimą galėjusio stebėti tik 1962 m., kai buvo išrastas lazeris.

Naujosios technologijos padeda įgyvendinti daug nuostabių kūrybinių idėjų, bet tik fenomenalus žmogaus gebėjimas ieškoti sąsajų tarp rašto formomis pateiktos vizualios informacijos dizaino/meno kūrinyje leidžia intuityviai interpretuoti tai asmeninių patirčių kontekste. Gebėjimas patirti ne tik estetinį, komunikacinį rašto meno efektą, bet ir naviguoti kasdienybėje susikūrus atitinkamą „holograminę” kultūros aplinką, praplečia kūrinio suvokimo lauką. Kūrybiniai vaizdiniai, kaip hologramos, sukuriami mūsų vaizduotėje gali perkurti menamas rašto sistemas, kurios, virsdamos istorijomis, atrodo kaip mitologiniai klajokliai, pasiklydę tarp skirtingų epochų ar net civilizacijų.

Parodos kuratorė prof. Aušra Lisauskienė | Lietuva

Parodos co-kuratorė Marion Robinson | Suomija

P.s.: Jau paruošus pristatomąjį tekstą apie bienalę viešinimui soc. medijose pasiekė žinia, kad parodos logotipas „Holograma“ (kuriam, buvo sukurtas autorinis ir šriftas) gavo pasaulinio WOLDA konkurso „Award of Excellence“ apdovanojimą, o parodos identitetas – „Bronze AWARD“ apdovanojimą.

Žiuri:

Grafikos dizaineris Audrius Klimas, profesorius, Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros vedėjas

Menininkė Ritva Leinonen. Suomija

Šrifto dizaineris Jean-Baptiste Levée, šrifto dizaino studijos „Production type“ įkūrėjas, lektorius ir mokytojas. Paryžius, Prancūzija

Grafikos dizainerė Giedrė Lisauskaitė-Jonušienė, Lietuvos dizaino asociacijos valdybos narė, dizaino agentūros „Brandworks“ įkūrėja ir kūrybos vadovė

Grafikos ir šrifto dizainerė Aušra Lisauskienė, Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros profesorė

Grafikos dizainerė Marion Robinson, LABI Dizaino ir vaizduojamųjų menų instituto vyresnioji dėstytoja, Suomija

Semiotikė Gintautė Žemaitytė, PhD vizualinės semiotikos ekspertė