Emilio Šepučio baigiamojo tapybos bakalaurinio darbo paroda „Must be deep“
Birželio 1 d., ketvirtadienį, 19:00 val., Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma jaunosios kartos tapytojo Emilio Šepučio baigiamojo tapybos bakalaurinio darbo paroda „Must be deep“ (liet. turėtų būt gilu).
„Mitinės būtybės, bibliniai motyvai, alegorijos, biologinės anomalijos iš viduramžių manuskriptų, medžioklės vaizdai iš senovinių kortų ar iliustracijos iš barokinio kolekcionieriaus katalogo, architektūros fragmentai, baldai – šie ir kiti, rasti vizualiosios kultūros artefaktai, Emilio Šepučio tapyboje koliažiškai derinami su šio laikmečio vaizdais, atsitiktine, momentaliai išreikšta kasdienybe. Iki ikoniškumo susimbolintos kūrinių detalės peržengia vien vaizdavimo ribą ir prasmės lūkestį besinešiojantį žiūrovą, verčia į juos pažvelgus susidurti su istorijos tėkmėje pakitusiom reikšmėm.
Simboliai visuomet turėjo savo kalbą, tačiau tapytojas kelia prielaidą, kad šiandieną ta kalba jau tapo primiršta, nors ir išlaikanti savo archetipišką kultūrinį universalumą, tik dabar jau fragmentuotą, labiau individualų, asociatyvų, nykstantį turinio galimybių gausoje. Šiandieną jie atitrūkę nuo savo tradicinių reikšmių – vienam tai tėra gražus dekoras, kitam dar atpažįstamas krikščioniškosios kultūros ženklas, trečiam tai vaizdaraštis, reprezentuojantis vaizduotės produktus. Galų gale tai tegali būti laiką išnarinęs beprasmis kratinys, prasminis perviršis ar jo stoka.
Galbūt Šepučio paroda „Must be deep“ yra apie kultūros pasikeitimą ar jos užmiršimą, kuris nepanaikina amžino prasmės troškimo, proto tuštumos, kurią vis norisi užpildyti. Gal ji apie perviršį patyrusią vizualiąją kultūrą, apie tai kas joje prarasta, kas nebereikšminga ir kas vis dar išliko atpažįstama ar perskaitoma. Šia vizualine/kultūrine manipuliacija, tapytojas siekia bent trumpam sugluminti žiūrovą, paskandinti jį į kontekstų gausą, į pasakojimus, panardinti jį prarastame laike bei sukurti jausmą itin būdingą dabarčiai – beprasmybę gimdančio prasminio informacinio užtvinimo, ar dėl mūsų kartos žinių stokos, prasmei dėkingo, išplukdinančio kūrybingumo.“
Emilis Šeputis (g. 2000) – jaunosios kartos tapytojas, tučtuojau baigsiantis tapybos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2019 m. dirba scenos dailininku bei parodų instaliuotoju įvairiuose renginiuose, dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse, meno projektuose bei konkursuose. Nuo 2021 m. – aktyvus grupinių parodų dalyvis bei kuratorius. 2022 m. menininkas laimėjo „Auksinį scenos kryžių“ už darbą kūrybinėje komandoje šokio spektaklyje „Me two“, o 2023 m. tapo tapybos konkurso „Zabolis Art Prize“ finalistu. Autoriaus kūriniai priklauso privačioms meno kolekcijoms Lietuvoje ir užsienyje.
Parodos kuratoriai: Bliss & Samanta
Dėkingumas: Linui, Vitai, R., Jonui, Nojui, Viltei, Dijuotai, NDG, Marijui, Cukrui, Valentui
Rengėjai: Dailininkų sąjungos galerija, Vilniaus dailės akademija.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba.
Paroda veiks iki birželio 9 d.
