7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Antano Kučo paroda „Mačiau Vilnių, šaunų miestą“

Rengėjų inf.
Nr. 5 (1454), 2023-02-03
Dailė Anonsai

Grafikos darbų paroda, skirta Vilniaus 700-ajam gimtadieniui

Švenčiame Vilniaus 700 metų gimtadienį. Ta proga rengiame parodą, kurioje galime pamatyti retai rodomus, Vilniaus temai skirtus Antano Kučo darbus – grafikos estampų lakštus, skirtus Vilniaus 650 metų jubiliejui, 5–q6-ojo dešimtmečio piešinius, ofortus, medžio, lino raižinius, ekslibrius, kuriuose atsiskleidžia Vilniaus prasmės, grožis ir kismas.

Antanas Kučas, nepelnytai primirštas XX a. grafikos  meno profesionalas, Vilnių tyrinėjęs beveik visą ilgą savo kūrybos laiką. Jis, dailininkas tos kartos, kuri mokėsi ir formavosi nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1939 metais. Dalyvavo valstybės kūrime, prisidėjo prie profesionaliosios dailės, kultūros auginimo, Dailininkų sąjungos steigimo, rūpinosi knygos menu, dirbo prie visų rūšių grafikos meno žanrų, kol Lietuvos okupacijos ir Antras pasaulinis karas nesupurtė gyvenimo iš pačių pagrindų. Tačiau, atlaikęs karo vėjus, mokytojaudamas (1936–1944 m. Tauragėje, Kaišiadoryse, Kaune) ir dėstydamas dailės Institute (1944–1951 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto, nuo 1951 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 1970 m. profesorius) toliau  kūrė įsimintiną lietuvių literatūros klasikų knygų dizainą, viršelius, knygų ženklus-ekslibrius, raižė iliustracijas, o su lakštine grafika buvo aktyvus parodinio gyvenimo dalyvis.

Sugebėjęs išvengti narystės komunistų partijoje (ji sovietijoje garantavo puikią karjerą) Antanas Kučas taip ir liko savotiškoje nuošalėje. Gana vėlai gavęs profesoriaus vardą, atidavęs Vilniaus dailės institutui (dabar Vilniaus dailės akademija) 40 savo kūrybingiausių metų, paruošęs didelį būrį geriausių grafikos specialistų jis paliko Lietuvai puikų kūrybinį palikimą, saugomą dailės muziejuose ir šeimos archyvuose.

Kol kiti grafikai dirbo prie kolūkiečių ir darbininkų temų, Antanas Kučas raižė Vilniui skirtus estampus. Vilniaus tema 5–8 dešimtmečiais gelbėjo laisvos sielos kūrėjus, nepritapusius prie sovietinės ideologijos ar norėjusius išlikti nepriklausomais dailininkais. Progų parodyti kūrinius buvo ne viena – tai Vilniaus miesto 650-asis gimtadienis ar Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus 1979 metais. Kūrėjų prievaizdai ir cenzoriai leisdavo rodyti kūrinius parodose, ypač jei tai senamiesčio ar gamtos motyvai.

Antanas Kučas, užaugęs Šiaurės Lietuvoje, gamtos apsuptyje, ypač domėjosi miesto ir gamtos santykiais. Išlikę daug piešinių, estampų su Vilniaus medžiais, Kalnų parko, Verkių, Antakalnio panoramomis, Vilniaus apylinkėmis – kai miestas matomas pro medžius, tarsi pasakoje. Harmoningas, romantiškas miestas – polis, išlaikęs savo senovinę gamtinės dvasios darną, viduramžinę struktūrą, kur visos gatvių perspektyvos baigiasi bažnyčiomis. Tai mūsų sostinė, pati gražiausia, romantiškiausia ir patogiausia gyventi žmogui ir jo svajonėms. Idealizuotas miestas, net statant nejaukius miegamuosius sovietinius rajonus darbininkams, išliekantis tikru LDK sostamiesčiu, nepriklausomos Lietuvos Respublikos sostine, kuri it ateities pažadas priims į savo glėbį įvairių tikėjimų, kultūrų, talentų žmones.

Vilnius pro medžius – tai A. Kučo kodas, kūrybinis testamentas, palinkėjimas tęsti miesto augimo ir išlikimo būdą bei principą. Anot grafiko Mikalojaus Vilučio, A. Kučas – geriausias medžių grafikas, raižysena atskleidęs medžių charakterius, amžių, augimą, pagonišką sudvasinimą. Ypač mylėjęs miesto erdves su medžiais, kone kasdien piešęs juos bloknotuose, eskizuose, akvarelėse, kaligrafiniuose ženkluose, o vėliau perkėlęs į estampus, išryškino miesto vertybes, kuriomis žavimės ir dabar. Žinoma, šiuolaikinis Vilnius sparčiai praranda romantinę aurą, velkasi vis triukšmingesnius, blizgesnius stiklo pilių, krištolo rūmų rūbus ir dailininko piešiniai bei estampai tampa to kismo liudininkais.

Taigi ši paroda skirta Vilniaus miesto gerbėjams ir grafikos meno mylėtojams – gebantiems žavėtis piešimo įgūdžiais, juodos spalvos ir atspalvių įvairove, stilingu realizmu, išduodančiu puikiai valdomą meistrystę, profesionalumą, taip pat  bulhakiškojo Vilniaus romantikos nuotaikų atskleidimu ir nuolatiniu kitimu.

 

Aušra Jasiukevičiūtė

Žymos:
Rengėjų inf.,