Dėl pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų netolygumo

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen

Lietuvos Respublikos Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei

Lietuvos Respublikos Finansų ministrei Gintarei Skaistei

Lietuvos Respublikos Kultūros ministrui Simonui Kairiui

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui

Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetui  

Šalies žiniasklaidai

Vilnius, 2022 10 31

DĖL PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO PATAISŲ NETOLYGUMO 

2021 m. birželio 22 d. LR Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas kuriomis iki 2022 m. gruodžio 31 d. nuspręsta laikinai išplėsti lengvatinio PVM tarifo taikymą. Šiuo metu svarstoma neterminuotai pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM taikymą maitinimo paslaugoms, visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui bei atlikėjų teikiamoms atlikimo paslaugoms.

Džiaugiamės daliai kultūros ir meno sektoriaus suteiktomis galimybėmis išgyventi ekonominio sunkmečio metu, tačiau esame nustebę jog pratęsiama lengvata ir toliau vykdomas diskriminacinis netolygumas ir skirtingų meno sričių kūrėjų supriešinimas. Dar 2021 m. liepos 5 dieną dėl šio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų netolygumo Lietuvos meno kūrėjų asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrę pirmininkę ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetą. 2022 m. gegužės 11 dieną buvo kreiptasi su siūlymu atlikti išsamų tyrimą, apimanti įvairias meno sritis ir kūrybos formas, kaip PVM lengvatos meno kūriniams ar jų atlikimui galėtų suteikti abipuses naudas ir valstybei, ir kūrėjams. Deja, dabartinį sprendimą numatoma priimti neatsižvelgiant į visų kultūros ir meno lauko dalyvių situaciją, lengvatą taikant tik daliai jų, kitus ignoruojant, tarsi sunkmečio pasekmės jų nepalietė.

Iš priimto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo: „8) iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms atlikimo paslaugoms.“ Šios apimties PVM lengvatą, skirtą fiziniams asmenims, ir numatoma pratęsti.

Siūloma pratęsti ar neribotam laikui patvirtinti fiziniams asmenims skirtą PVM lengvatą, kuri taikoma tik atlikėjams, juos išskiriant iš kitų menininkų, tarsi nepastebint, kad ir kitų meno sričių kūrėjai vienodai patiria sunkmečio negandas, kurių švelninimui ir skirtas šis sprendimas. Menininkai ir menas yra visuomenės inovacijų ir transformacijų variklis, kuriantis mūsų kasdienę ir sociokultūrinę aplinką.

Norime priminti, kad pandeminiu laikotarpiu ir kitų meno kūrėjų veikla, leidžianti tinkamai siekti atlygio už jų kūrybą, taip pat buvo suvaržyta. Neigiama įtaka kūrėjų paslaugų teikimui buvo maksimali, nebuvo vykdomi meno kūrinių užsakymai, konkursai, peržiūros ir parodos. Pavyzdžiui, kompozitorių kūryba nebuvo atliekama dėl masinių renginių draudimo, rašytojai negalėjo rengti savo knygų pristatymų bibliotekose, kultūros centruose ar kitose vietose, kur skaitytojai dažniausiai įsigydavo jų knygas. Knyga ar kino filmas dažnai būna kuriami 5 metus, o honoraras už visus šiuos metus išmokamas per vienerius. Kai knyga išleidžiama ar filmas pasirodo kino teatrų ekranuose ir jei pardavimai būna sėkmingi – kūrėjas gali tapti PVM mokėtoju, nors per metus gautą sumą iš tiesų reikėtų padalinti iš visų knygos ar filmo kūrimo metų. Tokiu būdu kūrėjui tapus PVM mokėtoju ir kitos jo pajamos už kūrybą tampa apmokestinamos PVM, nors už jas visas sumokami kiti priklausantys mokesčiai. Dailininkų galimybė gauti atlygį už kūrybą taip pat buvo apribota, nes vizualaus meno kūrinių sukūrimo užsakymai dėl karantino nebuvo vykdomi, parodų erdvės ir galerijos buvo uždarytos, kontaktas su užsakovu ribojamas. Pabrėžtina, kad unikalūs vizualaus meno kūriniai neįgyjami internetu kaip masinės produkcijos prekės. Unikalūs kūriniai yra sukuriami, eksponuojami ir tuomet parduodami pirkėjui ar užsakovui, tokiu būdu atsiskaitant su kūrėju už įgyvendintą kūrybinio darbo paslaugą. Lengvatos rėmus nustato Europos Sąjungos PVM direktyva (2006/112/EC), kurios 3 priede yra pateiktas tiekimų, kuriems valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus, sąrašas. Jame nurodoma, kad lengvatinis tarifas gali būti taikoma paslaugoms. Vadinasi meno kūrinio sukūrimo paslauga patenka į lengvatinių tarifų sąrašą. Kūrėjai gauna pajamas už kūrinio sukūrimą, unikalios meninės idėjos realizavimą. Meno kūrinio pagrindinė vertė ir savybė yra, kad jis yra unikaliai sukurtas.

Argumentas apie „solidarumą“ mokant mokesčius, tapus PVM mokėtoju, dažniausiai argumentuojamas statistiškai – skaičiuojant tik metines pajamas, nuo kurių asmuo tampa PVM mokėtoju, neįvertinus meno kūrinio gamybos kaštų, kurie būna ir kartais didesni nei atlygis kūrėjui. Tarkime: skulptoriai gavę vieną didelį užsakymą skulptūrai jau tampa PVM mokėtojais, nes didesnės skulptūros gamybos kaštai viršija metinę sumą, nuo kurios asmuo tampa PVM mokėtoju. Tai aktualu ir kitiems kūrėjams, kai kūrinių sukūrimui reikalinga brangi kompiuterinė įranga ar programos, ar kitos gamybos išlaidos, nes dažniausiai menininkas atsakingas ne tik už idėjos sukūrimą bet ir už pilną, galutinį, jos įgyvendinimą.

Prašome šį netolygumą ištaisyti, siekiant tolygios meno kūrėjų ir atlikėjų gerovės.   

Lietuvos meno kūrėjų asociacija 

Lietuvos meno galerininkų asociacija

Lietuvos architektų sąjunga

Lietuvos chorų sąjunga

Lietuvos dailininkų sąjunga

Lietuvos fotomenininkų sąjunga 

Lietuvos kinematografininkų sąjunga

Lietuvos kompozitorių sąjunga 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga

Lietuvos rašytojų sąjunga 

Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija

Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija

Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija

-------

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis +37069921807

Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė +37064038220