Vita Zaman: „Antras gyvenimas
Justės Jonutytės ir TEMA galerijos organizuojama parodos „Antras gyvenimas“
Atidarymas vyks rugpjūčio 27 d. 14–16 val. adresu Putvinskio g. 52, Kaunas
Parodą bus galima apžiūrėti rugpjūčio 26 – spalio 1 dienomis penktadieniais 14.00 - 18.00 val. ir šeštadieniais 12.00 - 16.00 val. Taip pat susitarus iš anksto:
tel. nr: +370 (661) 77 660.
Sugrįžti į naivumą. Nors paprastai teigiama, kad naivumas yra stadija, po kurios turi ateiti susivokimas, kartais būtent naivumas tampa trokštama būsena. O ji pasiekiama tik išmokus paleisti kontrolę bei sugrįžti prie pamatinio siekio kurti bei steigti. Menininkės Vitos Zaman tapybos darbų paroda „Antras gyvenimas“ atskleidžia, kaip smulkmeniškas procesas gali perbraižyti kūrėjo vidinę architektūrą bei išlaisvinti instinktą, kuriuo meno kūrinys pašaukiamas į gyvybę.
Pavadinimas „Antras gyvenimas“ ekspozicijai parinktas ne atsitiktinai. Visų pirma jis koduoja pačios Zaman biografiją, kurioje dinamišką patirtį Londono bei Los Andželo meno rinkose pakeitė lėtas, filosofine refleksija pažymėtas gyvenimas Kaune. Parodos autorė pasakoja, kad meno eksperto darbo kompleksiškumas ir nuolatinis kismas žvelgiant iš šono užburia, bet einant laikui magiją išsklaido įtampa. Lieka tik skuba, siekis vaikytis tendencijų bei neurotiškai klausti, kas toliau. Antras gyvenimas – tai drąsa atsitraukti ir pradėti meną pažinti iš kūrėjo perspektyvos.
Pasak Zaman, visi parodai atrinkti kūriniai pažymi siekį nutolti nuo konceptualumo bei meno, sukurto greitam vartojimui. Taktiliškumas bei siuvinėti motyvai pažymi kūrinių lėtumą, turintį tautosakinį posluoksnį. Siuvinėjimas daugelyje kultūrų matomas kaip meditatyvus procesas, kalbinėje plotmėje įsigalėjusios frazės „austi savo likimą“, „minties siūlas“. Nors menininkės šeimoje nebuvo siuvinėjimo, tekstilės kūrimo tradicijos, jai mechaninis rankų darbas bei su kiekvienu dygsniu „augantys“ motyvai leido iš naujo pergalvoti analoginį meną, kuris nepasiduoda vaizdiniui, bet įtraukia taktiline patirtimi.
Verta pastebėti, kad Zaman darbuose įreikšmindamas stebukliškus naratyvus, siuvinėjimas globaliame meno lauke šiandien taip pat atgimsta nauju amplua. Ilgą laiką nurašytas kaip buitinis amatas, aktualiausiose pasaulio meno mugėse bei parodose jis šiandien iš naujo atrandamas kaip išskirtinai moteriškas, jausmingas, net intymus menas. „Antro gyvenimo“ kontekste tai – metanuoroda į kūrinį, atėjusį iš sielos gilumų, kur glūdinčios traumos, baimės, sapnai bei svajos ant drobės atsiranda skausmingo kruopštumo reikalaujančios technikos pagalba, taip vidujybę perkeliant (ar net ją atiduodant) į medžiagos plotmę.
„Antras gyvenimas“ kalba ir apie netikėtumą bei pasąmonėje užstrigusius vaizdus, kūrybos procese transformuojamus į primityvius, net klišinius motyvus: pakeliui į filmo premjerą Los Andžele pamatytą beždžionėlės piešinį, vaikiškų knygų iliustracijas primenančius trikampius namų stogus, grožio salonų vitrinas puošiančias rankas raudonai nulakuotais nagais. Šie „ready-made“ motyvai Zaman darbuose veikia kaip pasąmonės piešiamo animacinio filmo herojai, kur kompleksiškas patirtis ištransliuoti gali klišinės situacijos, o svajingų spalvinių dėmių fonas primena, kad siužetai vystosi ne realybės, o nesąmoningumo erdvėje.
Kol paveikslų beždžionėlė tiesia rankas į dažnai net nematomą geismo objektą, Zaman skatina žiūrovą save pamatyti kaip subjektą, paženklintą amžinu stokos jausmu. Ir primena, kad antras gyvenimas prasideda tada, kai nustojame vaikytis ir pamažu pradedame siekti.
Teksto autorė – Deimantė Bulbenkaitė
