Jono Meko šimtmečiui skirta paroda „Semeniškių idilės“ atkeliavo į Vilnių

Po Lietuvą keliaujanti Jono Meko šimtmečiui skirta fotografijų paroda „Semeniškių idilės“
atkeliavo ir į Vilnių. Nuo kovo 3 iki 26 d. ją bus galima pamatyti Jono Meko vizualiųjų menų
centre. Parodoje eksponuojamos fotografų Antano Sutkaus, Algimanto Kunčiaus, Viktoro
Kapočiaus bei J. Meko žmonos Hollis Melton užfiksuotos akimirkos iš pirmųjų J. Meko
sugrįžimų į Lietuvą 1971 ir 1977 metais. Parodą organizuoja Lietuvos nacionalinis dailės
muziejus, kartu su Jono Meko vizualiųjų menų centru. Parodos kuratorius – Tomas
Ivanauskas.

„Pirmieji du J. Meko sugrįžimai į Lietuvą buvo labai ypatingi tiek jam, tiek jo artimiesiems. Iš
Lietuvos į Vokietiją broliai Jonas ir Adolfas Mekai pasitraukė 1944 m. o 1949 m. iš Vokietijos
išplaukė į Niujorką, kuriame ir apsistojo. Lietuvą pirmą karto aplankė tik 1971 m.
Pamėginkime įsivaizduoti ką reiškia grįžti į gimtąjį kraštą ir susitikti su artimaisiais po 27
metų?

1971 m. į Semeniškius J. Mekas grįžo su broliu Adolfu ir jo žmona Pola Chappel, o 1977 m.
jau su savo žmona Hollis Melton ir dukra Oona. Jausmų, kuriuos sukėlė susitikimas su
giminėmis, atvaizduoti neįmanoma, tačiau eksponuojamos nuotraukos leis bent šiek tiek
pajusti sugrįžimų dvasią. O ją dar labiau sustiprins parodoje skambantis garso įrašas,
kuriame pats J. Mekas skaito savo eilėraščių rinkinį „Semeniškių idilės“ ir trys dokumentiniai
filmai. Vienas jų – paties J. Meko „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“. Kiti du – unikalūs ir
beveik nerodyti trumpametražiai „Lietuvos kino studijos filmai“ – R. Verbos „J. Mekas“ ir
apybraiža „Kalbėti į pačią širdį“, – sako parodos sumanytojas ir kuratorius Tomas Ivanauskas.
Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius Gintaras Sodeika pritaria: „Jono Meko
jubiliejui skirti renginiai, tai dar viena puiki galimybė pažinti iš arčiau šį iškilų menininką ir
mąstytoją. Originalusis ir nepakartojamas Jonas Mekas fotografijų parodoje į mus jautriai
prabyla iš savo gyvenimo kryžkelių ir stotelių: Niujorko ir Semeniškių, dėka fotografų Antano
Sutkaus, Algimanto Kunčiaus, Viktoro Kapočiaus ir J. Meko žmonos Hollis Melton.“

„Semeniškių idilės“

2022-aisiais metais minime Jono Meko gimimo šimtmetį. Mini ne tik Lietuva, bet ir visas
pasaulis, juk J. Mekas buvo pasaulio pilietis. Gimęs 1922 m. Semeniškiuose, Biržų raj., 1944
m. kartu su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarus. Penkerius metus praleido įvairiose darbo bei
pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, o 1949 m. emigravo į JAV ir apsistojo Niujorke.

Pirmą kartą į gimtuosius Semeniškius J. Mekas, kartu su broliu Adolfu bei jo žmona Pola
Chapelle grįžo tik 1971 m., praėjus 27 metams po išvykimo. Sunku įsivaizduoti ką broliams
reiškė grįžti į gimtąjį kraštą po šitiek metų. Sugrįžimo akimirkas bei savo jausmus abu Mekai
užfiksuoja kino juostoje ir sukuria po filmą. Gimtosios žemės bei namų ilgesys, o kartu ir tėvų
įskiepytos gyvenimo vertybės puikiai atsiskleidžia brolių Mekų rašytuose ir 2019 m.
paviešintuose laiškuose mamai bei kitiems namiškiams – Gyvenimo lai(š)kai*.

Sugrįžusį J. Meką taip pat užfiksuoja. 1971 m. – fotografai Antanas Sutkus bei Viktoras
Kapočius, o 1977 m. – Algimantas Kunčius bei J. Meko žmona Hollis Melton. Iš šių akimirkų ir
sudaryta ši paroda, o daugelis fotografijų eksponuojamos pirmą kartą.
Dar būdamas Vokietijoje, 1948 m. J. Mekas parašo pirmąjį eilėraščių rinkinį Semeniškių
idilės, į kurį sudeda visą gimtojo krašto ilgesį ir meilę. Šioje parodoje, kurią ir pavadinome
eilėraščių rinktinės vardu, turite unikalią galimybę išgirsti visus 26, paties J. Meko skaitomus
eilėraščius.

Parodos sumanytojas ir kuratorius – Tomas Ivanauskas.
Parodą organizuoja Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Parodos partneris – Jono Meko vizualiųjų menų centras.
Už fotografijas dėkojame Antano Sutkaus fotografijų archyvui, Algimantui Kunčiui, Tomui
Kapočiui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Lietuvos centriniam archyvui, Maironio lietuvių
literatūros muziejui, Sebastianui Mekui, Hollis Melton.