Paroda „Atgimusios ikonos“

Parodoje bus pristatomi kilpinėlių nėriniai – jų praeitis ir dabartis. Turėsite galimybę pasigrožėti unikalių autentiškų XIX–XX a. pr. šeivutės nėrinių eksponatų kolekcija, o šalia – dabartinių šeivutės nėrinių meistrių Lilijos Simonavičiūtės, Virginijos Pusvaškienės ir Linos Krasnovaitės-Siparienės sukurtų darbų – nuo tradicinių staltiesių, apykaklių iki papuošalų.

Taip pat bus pristatytos „atgimusios“ senovinės ikonos. Jos šiam projektui pasirinktos ne bet kokios – be aptaisų, „nurengtos“, jau praradusios savo vientisumą ir dalį meninės vertės. Naujam gyvenimui jos prikeltos būtent kilpinėlių nėrinių aptaisais. 

Beje, ikonos įvaizdis parodoje nėra vienaplanis. Tai ne tik tikrosios ikonos, bet ir patys kilpinėliai – kaip iš užmaršties žadinamas mūsų beprarandamas paveldas. 

Šį sumanymą planuojama toliau plėtoti – sukurti didelę tokių ikonų kolekciją, siekiant atskleisti kilpinėlių nėrinių grožį, įvairovę bei pritaikymo galimybes.  

Kadaise nėriniai buvo karalių ir pačių turtingiausiųjų atributas – tik jie galėjo įpirkti sudėtingomis technikomis iš ploniausių siūlų dirbinamas puošmenas. Pramonės perversmas, mašinų atsiradimas ir beprotiškai skubantis XX amžius, kur svarbiausia vertybė buvo pelnas, viską pakeitė – dabar jau mašinos „dirbino“ dailiuosius Briugės ir Venecijos nėrinius. Mašininiai nėriniai visiškai atpigo, tapo visiems įperkami, gaminami iš sintetinių siūlų ėmė stipriai atsiduoti kiču… Ir neteko bene svarbiausios dedamosios – nepakartojamo savitumo, ryšio su kūrėju, tos šilumos, kurią į juos gali įdėti tik žmogaus širdis ir rankos. Tačiau iki šiol išliko kelios nėrinių technikos, kurių mašininio varianto dar neteko matyti. Viena iš jų – būtent šeivutės nėriniai. Parodoje kaip tiki turėsite galimybę susipažinti su šiais unikaliais nėriniais. Galbūt jie įkvėps paimti į rankas šeivutę ir patiems išbandyti tą mistiškąjį kilpinėlių mazgelį?

Paroda veiks iki 2022 m. sausio 23 d.