Kultūros bendruomenė pasigenda valdančiąją koaliciją formuojančių partijų kandidatų į Kultūros ministrus

Nors LR Seimo rinkimus laimėjusios partijos jau pradeda įvardinti savo kandidatus į ministrų postus, Kultūros ministerija šiose „portfelių” dalybose atrodo visiškai pamiršta, ir tai kelia didelį nerimą Lietuvos kultūrinių ir kūrybinių industrijų bendruomenei.

Prieš LR Seimo rinkimus Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA) surengė politikų debatus „Kultūra – prioritetas“, kuriuose dalyvavo ir savo pozicijas kultūros politikos atžvilgiu pristatė dabartinę valdančiąją koaliciją formuojančių politinių partijų atstovai Vytautas Kernagis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Simonas Kairys (Liberalų sąjūdis) ir Ieva Pakarklytė (Laisvės partija).

Nors visi šie debatų dalyviai pabrėžė, kad kultūra užima labai svarbią vietą jų politinių partijų programose, šiuo metu vykstančiose diskusijose apie ministrų „portfelių” dalybas galimo kandidato į Kultūros ministrus neįvardijo nė viena valdančiąją koaliciją formuojanti politinė partija.

„Visa kultūros bendruomenė nekantriai laukia, kad valdančiąją koaliciją formuojančios politinės partijos pasiūlytų savo kandidatus į Kultūros ministro postą, ir tikisi, kad šių kandidatų vizija atlieps gerovės valstybės ir žaliosios kūrybinių industrijų ekonomikos kryptis, kaip ir buvo žadėta šį rugsėjį vykusiuose debatuose”, viliasi NKIKIA Valdybos pirmininkė Živilė Diavara.

NKIKIA narė, kultūros politikos formavimo ekspertė ir analitikė dr. Erika Godlevska pabrėžia, jog šiuo metu Lietuvai yra labai svarbu, kad Švietimo, mokslo ir sporto, Kultūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministrai turėtų bendrą viziją, kaip skatinti inovacijas kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriuje bei vykdyti reformas švietime ir kultūroje.

„Gyvybiškai svarbu, kad valdančioji koalicija suprastų kultūros horizontalumo svarbą. Juk kultūra persmelkia visas gyvenimo sritis: ji yra ir sveikatos, ir kokybiško gyvenimo, ir gerovės valstybės pagrindas”, priduria Živilė Diavara.

NKIKIA organizuotų debatų „Kultūra – prioritetas” metu valdančiąją koaliciją formuojančių partijų atstovai žadėjo didinti vaikų ir jaunimo kultūros raštingumą, stiprinti kūrybinių ir kultūrinių industrijų vaidmenį Lietuvos ekonomikoje ir laikyti nevyriausybinį sektorių svarbiu partneriu savo politinėje veikloje.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija savo programoje žadėjo skirti ypatingą dėmesį kultūrai ir kultūros plėtros priemonėms, mažinantkultūrinę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų, rengiant inovatyvias švietimo ir ugdymo programas, plėtojant kultūrines paslaugas.

Liberalų sąjūdis savo programoje kultūrą vadina valstybės gyvybingumo pagrindu, sieja ją su švietimu, kalba apie įtraukiąją kultūrą, akcentuoja didelę kultūros svarbą formuojant šalies įvaizdį, nevyriausybinį sektorių laiko visaverčiu kultūros politikos įgyvendinimo dalyviu ir partneriu.

Laisvės partija prieš rinkimus į LR Seimą žadėjo padaryti kultūrą visiems prieinama, skirti daugiau pinigų turiniui, mažiau – pastatams, kurti realią švietimo sistemos ir kultūros sinergiją, sukurti platesnes galimybes kultūros įstaigoms savarankiškai uždirbti lėšas, rūpintis geriausių šalies kultūros produktų eksportu į užsienį ir puoselėti paveldą.

Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų bendruomenė tikisi, kad valdančiąją koaliciją formuojančios partijos tesės rinkėjams duotus pažadus, ir kultūrą išties laikys naujojo LR Seimo bei Vyriausybės prioritetu. KIKIA šių partijų atstovus kvies pratęsti debatų metu pradėtą diskusiją gruodžio mėnesį vyksiančiame tarptautiniame forume „Kultūra ir gerovė”.

 

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija – 2008 metais Lietuvos kūrybinių industrijų lyderių įsteigta organizacija,  kurios tikslas – siekti darnios kūrybinių industrijų plėtros Lietuvoje, šiam sektoriui palankios įstatyminės ir teisinės bazės bei efektyvių valstybės ir Europos Sąjungos investicijų kūrybinių industrijų augimui. Asociacija atstovauja kūrybines industrijas ir jų kūrėjus politikos lauke: aktyviai dalyvauja kultūros, aukštojo mokslo bei studijų politikos formavime; teikia siūlymus dėl valstybės ir Europos Sąjungos investicijų į kūrybinių industrijų sektorių, finansavimo programų ir priemonių; akcentuoja kūrybinių industrijų sektoriaus indėlio svarbą šalies ekonomikai ir visuomenės gerovei. Šiuo metu asociacija jungia per 80 narių, tarp kurių yra Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų, skirtingų kūrybinių industrijų sričių ir meno kūrėjų asociacijų, menų inkubatorių, viešųjų įstaigų ir kūrybinio verslo įmonių, kūrėjų bendruomenių ir fizinių asmenų.