Samuelio Bako paroda „Raktas į vaikystės miestą“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaune) nuo birželio 6 d. pradės veikti Samuelio Bako paroda „Raktas į vaikystės miestą“.

Ekspozicijoje – 75 Samuelio Bako darbai, kurti 1946–2007 m., priklausantys Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kolekcijai. Paroda skiriama 2020-aisiais minimiems Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams.

Tokio masto Samuelio Bako kūrinių paroda Kaune pristatoma pirmą kartą, o didelė dalis kūrinių, kurie pasiekė VGŽIM 2019 gegužę kaip S. Bako dovana Lietuvai, iki šiol nebuvo eksponuoti Lietuvoje.

Parodoje „Raktas į vaikystės miestą“ žvelgiame į S. Bako atsiminimų miestą –nebeegzistuojančią Lietuvos Jeruzalę – pro rakto skylutę: tai litografijose, piešiniuose ir tapybos darbuose sugulusios vaikystėje dailininko matytos Vilniaus gatvelės, dažnai virstančios į klaustrofobiškus apibrėžtos geto teritorijos kiemus. Žvelgiame ir į natiurmortų kompozicijas, kurios – tai dar viena kaleidoskopo dėlionė, ištraukta iš dailininko atminties gelmių, – iš atsiminimų nuotrupų po dalelę „lipdomas“ praeities pasaulis. S. Bako kūriniuose stiklo buteliai, puodeliai ar vazos niekada nesusidėlioja į vientisą dėlionę, visada trūksta kokio nors elemento, ąselės, ar stikle žioji įskilimas.

Kurdamas alegorinio realizmo stiliumi, menininkas naudoja daug simbolių, kuriuos reikia pažinti ir atkoduoti, kad suprastum pasaulį pagal Samuelį Baką. Dažnai pasikartoja kriaušė, šachmatų figūra ar raktas. Jei kriaušė (pažinimo vaisius) S. Bakui primena rojaus praradimą ir karo, kuris yra pragaras, atradimą, o šachmatų lenta tampa žaidimų žmonių likimais simboliu, tai raktas – prarastų gyvenimų simboliu.

Apleistus miestus taip pat lanko angelai – dar vienas iš S. Bako kūriniuose pasitaikančių mistinių simbolių (figūrų). S. Bakas ir jo mama išgyveno Antrąjį pasaulinį karą du kartus slėpdamiesi Šv. Ignoto gatvėje, Vilniuje, įsikūrusiame vienuolyne, vėliau paverstame Vilniaus valstybiniu archyvu, kurio patalpose kunigas Juozas Stakauskas, vienuolė Marija Mikulska ir mokytojas Vladas Žemaitis slėpė ir išgelbėjo nuo mirties 12 žydų. Tuo metu skaitydamas krikščionišką literatūrą, S. Bakas buvo įtikintas, kad turi angelą sargą – nematomą, bet saugantį nuo visko.

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais S. Bakas (gimęs 1933 m. Vilniuje) buvo įkalintas gete, HPK darbo stovykloje, slapstėsi vienuolyne Vilniuje. Nuo 1945 m. gyveno perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje, 1948 m. emigravo į Izraelį, vėliau gyveno Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje. 1993 m. dailininkas įsikūrė Vestone, esančiame JAV Masačusetso valstijoje. Meninį išsilavinimą įgijo Becalelio meno mokykloje Jeruzalėje ir L’Ecole des Beaux Arts dailės mokykloje Paryžiuje. S. Bakas personalines parodas rengė JAV, Izraelio ir Europos didmiesčių galerijose ir muziejuose. Apie dailininką yra išleista 12 knygų, taip pat ir jo paties memuarai „Nutapyta žodžiais“. 2017 m. S. Bakui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio titulas, o 2018 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius. 2017 m. Vilniuje buvo atidarytas vienintelis Lietuvoje Samuelio Bako muziejus – kaip nauja Vilniaus Gaono žydų muziejaus ekspozicinė erdvė. 2019 m. birželio 16 d. Hiustono Holokausto muziejuje (Teksasas, JAV) atidaryta S. Bako galerija ir mokymo centras.

Kuratorė: VGŽIM Samuelio Bako muziejaus vadovė Ieva Šadzevičienė

Parodos koordinatorė: M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Eglė Komkaitė 

Paroda veikia: 2020 06 06 – 09 13

Papildomą informaciją teikia: kuratorė Ieva Šadzevičienė tel. 8 612 603 39, [email protected]