7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kultūros ir kūrybos sektorius: lenktynėse su laiku artėjame prie mirties taško

NKKIA inf.
Nr. 17 (1338), 2020-05-01
Anonsai Kultūra

Vienintelis scenarijus, kuomet Europos kultūros ir kūrybos sektorius dar gebėtų atsistatyti be didelių papildomų investicijų, būtų pilnas karantino atšaukimas ir tarptautinių sienų atidarymas, skelbia 135 kūrybinių industrijų asociacijas vienijantis Europos kūrybinio verslo tinklas (European Creative Business Network, ECBN). Tokiam scenarijui nusikeliant, kūrybos ir kultūros sektorių vienijanti organizacija vyriausybes ragina imtis skubių ir intensyvių priemonių padėti išgyventi milijonams Europos kūrėjų.

ECBN balandžio pradžioje atliktos 7000 kūrybos ir kultūros sektoriaus atstovų apklausos duomenimis, 60% kūrėjų jau susidūrė su bent 30% pajamų netekimu ir ateityje prognozuoja dar didesnius nuostolius, jei jų veikla nebus atverta. Kadangi kūrybos ir kultūros sektorius sudaro apie 5,3% Europos bendrosios pridėtinės vertės, ECBN prognozuoja, kad mūsų kūrėjai iki šių metų galo neteks apie 273 mlrd. EUR pajamų. Kūrėjų nuostolius šiuo metu lemia visa aibė neigiamų faktorių, įskaitant uždarytus vietinius pardavimų kanalus (specializuotos parduotuvės, renginiai, galerijos ir kt.), uždarytas tarptautines sienas ir žymiai suprastėjusius gyventojų ekonominius vertinimus.

ECBN atliktos analizės ir modeliavimo duomenimis, nepriklausomai nuo šalių vyriausybių jau priimtų ar planuojamų priemonių, kultūros ir kūrybos sektorius į ikikrizinę padėtį sąlyginai greitai ir be naujų investicijų turėtų galimybę atsistatyti tik tuo atveju, jei nuo balandžio pabaigos būtų atstatyti visi fiziniai barjerai bei atkurtas laisvas žmonių judėjimas per sienas. Visais kitais scenarijais, t.y. apribojimų atšaukimą nukėlus iki šių metų galo arba artimiausiu metu atšaukus tik vietinius, bet ne tarptautinius apribojimus, kultūros ir kūrybos sektoriui atsigauti būtų reikalingos didelės papildomos investicijos.

Net optimistinio scenarijaus atveju, ECBN vertinimu, Europos kultūros ir kūrybos sektorius jau dabar yra sisteminėje krizėje, keliančioje grėsmę mažiausiai 10 mln. žemyno darbuotojų ir verslų pajamoms, visuomenės bei kitų pramonės šakų gerovei. Dėl šios priežasties ECBN šalių vyriausybes mažų mažiausiai kviečia pripažinti grėsmes, kylančias tiek kultūros ir kūrybos sektoriui, tiek ir platesnėms Europos atvirumo, demokratijos ir tvarumo ambicijoms. Taip pat, Europos kūrybinio verslo tinklas kviečia įtraukti kūrybinių industrijų atstovus į platesnių strateginių Europos tikslų darbotvarkę, bei įsteigti kūrybinių industrijų atstatymo fondą, padėsiantį skubiai atidaryti gamybos ar pardavimų kanalus.

Daugiau apie ECBN tyrimą ir scenarijus rasite čia.

Trečiojo karantino švelninimo etapo planas kultūros sektoriui

Živilė Diavara, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė, atkreipia dėmesį, kad ekonominę krizę išgyvenančio kūrybos ir kultūros sektoriaus gyvenimą šiuo metu iš dalies palengvintų greitesnis ribojimų atšaukimas ir patvirtintas konkretesnis ribojimų švelninimo etapo planas.

„Sveikata ir saugumas yra prioritetas, todėl palaikome saugiausias, efektyviausias ir optimaliausias priemones. Tačiau reikia galvoti ir apie sektoriaus atgaivinimą, nes jau artėjame prie mirties taško – lūžis bus arba į gerą, arba į blogą pusę. Kai kurios šalys jau yra paskelbusios pirmuosius masinių renginių apribojimų švelninimo planus. Pavyzdžiui, Danija ir Suomija pranešė nuo gegužės vidurio leisianti 500 dalyvių neviršijančius viešus renginius. Taip pat, jei jau veikia prekybos centrai ir parduotuvės, kodėl neatvėrus ir kultūrinių erdvių, radus logišką ir saugų kompromisą dėl saugumo priemonių? Bet koks konkretumas ar kiekvienas mažas, tačiau aiškus apribojimus mažinantis žingsnis palengvintų kultūros ir kūrybos sektoriaus planavimą ir kryptingą darbą sektoriaus atgaivinimo link“, – komentuoja Ž. Diavara.

Jai pritaria ir Gintarė Masteikaitė, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė: „Žinodami bent gaires, galėtume prie jų adaptuoti savo veiklą, pradėti nuosekliai grįžti į teatrų sales. Pavyzdžiui, Taivane ar Pietų Korėjoje teatrai jau rodo spektaklius sodindami žiūrovus į kas antrą kėdę. Sektorius jau dabar  galvoja, kaip saugiai atnaujinti patį kūrybinį procesą: repeticijas, naujų kultūros produktų kūrimą, sektoriuje dirbančių profesionalų išsaugojimą. Džiaugiuosi, kad Kultūros ministerija į šių gairių ir priemonių kūrimą aktyviai įtraukia ir nevyriausybinį sektorių, tai neabejotinai turėtų paspartinti procesus ir pasiekti maksimalių rezultatų tenkinančių visų poreikius. Be abejo, nerimaujame ir dėl ilgalaikės kultūros sektoriaus atgaivinimo strategijos nebuvimo – dabartinės priemonės, mano vertinimu, yra trumpalaikės ir nepakankamos.“

Scenos menų atstovai atkreipia dėmesį, kad daugiau ribojant žiūrovų skaičių, pajamos iš jų bilietų nepadengtų sąnaudų, todėl vertėtų svarstyti apie papildomai finansuojamas programas.

Kyla klausimų dėl apsaugos priemonių

Iš esmės, artėjanti vasara įkvepia šiek tiek optimizmo, nes ne vienas kultūros renginių organizatorių galėtų pasinaudoti atviromis erdvėmis. Tačiau sprendžiant žmonių grįžimą į kultūros lauką, svarbu neišleisti iš akių, kad problema yra klausytojai ir jų išskirstymas saugiu atstumu. Tam reikia surasti logiškiausią saugų kompromisinį sprendimą, nes akivaizdu, kad tai įtakoja ir dabar užsidariusių erdvių, tiek spektaklių, koncertų, simfoninių orkestrų, filmavimų galimybę pradėti veiklą.
Jurgita Murauskienė, Kristupo festivalio vadovė, pastebi, kad išlieka klausimas ne tik dėl žiūrovų ir atlikėjų saugaus atstumų, bet ir dėl apsauginių kaukių ir pirštinių naudojimo scenoje – tai nelabai pritaikoma aktorių, šokėjų, dainininkų, pučiamųjų instrumentų muzikantų ir pan. atvejais. Todėl kaip vienas iš sprendimo variantų svarstomas išankstinis atlikėjų testavimas Covid-19 virusui nustatyti.

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija atsakingas institucijas kviečia atsižvelgti ir į tai, kad stagnuojantis kūrybinis verslas, net grįždamas į veiklą, patirs papildomas išlaidas: kainuos papildomos apsaugos ir dezinfekavimo priemonės, jų užtikrinimui bus reikalingi papildomi žmonių resursai ir etatai (saugos priemonių dalinimui, patalpų paruošimui, personalui, prižiūrinčiam, kad būtų laikomasi taisyklių), todėl svarbu žinoti, ar tam bus teikiama valstybės parama.

Užšaldyta didelė tarptautinę veiklą vykdančio sektoriaus dalis

Ž. Diavaros teigimu, tarptautinių renginių veikla strigs ilgiausiam laikui. Tikėtina, kad pats tarptautinių sienų atvėrimas bus koordinuojamas Europos ar bent regioniniu mastu, taip pat reikėtų gerai pasverti, kokios saugumo priemonės bus taikomos grįžtantiems iš užsienio.

“Lietuvoje pastaruoju metu buvo itin išaugęs tarptautinių, kokybiškų renginių skaičius. Ne vienas tikriausiai lankėsi ir geram užsienio atlikėjo koncerte, spektaklyje, tarptautiniuose muzikos, meno, kino festivaliuose ir mėgavosi galimybe, bent jau Vilniuje, rinktis kaip kokybiškai ir kultūringai leisti laiką. Tokie renginiai įmanomi tik atvėrus sienas. Bet kokiu atveju, kada tai įvyks, priklausys nuo mūsų ir kitų šalių Vyriausybių sprendimų. Taip pat, aktualu, ir kokie bus apsaugos reikalavimai, grįžtantiems iš užsienio. Pavyzdžiui, jeigu atlikėjams reikės po išvykos karantinuotis 2 savaites, pats kūrėjas to tikriausiai nenorėtų, todėl mažėtų renginių skaičius ir, ko gero, kiltų užsienio atlikėjų honorarai“, – teigia ji.

Pasak G. Masteikaitės, profesionalaus nevyriausybinio scenos menų sektoriaus veikla yra labai tampriai susijusi su tarptautinėmis veiklomis, bei projektais. „Labai didelė dalis sektorius aktyviai pristatinėjo savo kūrybą užsienio festivaliuose. Vien šokio srityje yra atšaukta mažiausiai 90 šokio spektaklių pristatymų užsienio šalyse iki rugsėjo mėnesio, o kur dar visos teatro, operos ar muzikos atlikėjų gastrolės“, – sako ji.

Savo ruožtu Kęstutis Drazdauskas, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas, svarsto, kad kino pramonė greičiausiai negalės tvirtai dirbti tol, kol apie pandemijos pabaigą nepaskelbs Pasaulinė sveikatos organizacija. Net ir tokiu atveju jis prognozuoja, kad stipriai didės kino pramonės sąnaudos dėl būtinųjų saugos priemonių, o žmonės į kino teatrus grįš negreitai.

„Kita vertus, mūsų pramonei yra būtinos atviros sienos ir galimybė migruoti tarp šalių. Turbūt 70% lietuviškų filmų yra bendras gamybos produktas su kitomis šalimis: tarptautinės grupės, aktorių komandos, taip pat užsakomieji užsienio filmai, sudarantys didžiąją dalį Lietuvos kino gamybos sektoriaus apyvartos“, – sako K. Drazdauskas.

Reikia pasirūpinti ilgalaikėmis priemonėmis

Akivaizdu, kad net ir sumažinus ribojimus, Lietuvoje toli gražu ne visoms kultūros ir kūrybos sritims pavyks greitai atsistatyti, tad, asociacijos teigimu, dabar pats metas sutelkti dėmesį į ilgalaikes priemones. Vieną jų – analogišką  ECBN  siūlymui įsteigti kūrybinių industrijų atstatymo fondą – Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija valdžios institucijoms pasiūlė steigti Socialinių ir kūrybinių inovacijų fondą visuomenės sveikatai ir socialinei gerovei skatinti. Kuriant ilgalaikes priemones, neišvengiamai turėtų įsitraukti ir Ekonomikos ir Inovacijų ministerija bei savivaldybės.

Asociacijos vertinimu, svarbu, kad būtų kuriamas tvarus kultūros lauko palaikymo planas, jungiantis tiek valstybines, tiek privačias, nevyriausybines įstaigas bei individualiai veikiančius kūrėjus. Tik jie visi kartu sudaro sudėtingą, bet turtingą ir vienas kitą palaikančią kultūros ekosistemą, kuri stipriai įtakoja visą aplinkos kokybę – nuo žmonių pasitenkinimo aplinka, jų psichinės būsenos, socialinių ryšių palaikymo iki miestų, šalies įvaizdžio, bei yra ekonominis katalizatorius. Todėl būtina dėti visas pastangas, kad būtų išlaikyta pilnavertė ekosistema, užtikrinant kultūros ir medijos kraštovaizdžio įvairovę, kurią sukurti trunka ne vienerius metus intensyvaus darbo.

Daugiau informacijos:
info@creativeindustries.lt

Živilė Diavara
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija
Valdybos pirmininkė
+370 650 93081


Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija yra savarankiška, ne pelno siekianti organizacija, jungianti meno ir kultūros organizacijas, asociacijas, kūrybinius verslus,  inkubatorius, kūrėjus ir mokslo institucijas.
Vilniaus g.33 (Talent Garden Vilnius), Vilnius |info@creativeindustries.lt | +370 611 43543

 

Žymos:
NKKIA inf.,