Rotušėje Viktoro Paukštelio „Ornitologo sapnas“ ir Airos Urbonavičiūtės „Koks Wi-Fi slaptažodis?“

Aira Urbonavičiūtė „Koks Wi-Fi slaptažodis?“ (tapyba)

Kovo 3–31 d.
Parodos atidarymas – kovo 3 d. 17.30 val.

Pristatau tapybą, kurios reikšmių ieškau pastaruosius du metus. Pagrindinis mano nagrinėjamas objektas yra žmonių santykis, ryšys ir jo trūkinėjimas bei kismas, veikiant socialiniams tinklams. Internetinėje tikrovėje dažnai sunku suprasti, kas tikra, o kas ne. Manau, tokie neužtikrinti tampa ir internetiniai žmonių santykiai. Kad būtų lengviau suprasti, ką turiu omenyje vartodama netikrumo jausmo sąvoką, pasitelkiu sapno metaforą, o tiksliau – tą momentą, kuomet tik nubudus iš labai tikroviško sapno, trumpą akimirką sunku suvokti, ar tai buvo tikra, ar ne. Panašus jausmas užplūsta, tarsi prasitęsia ir internetinėje virtualybėje.

Apmąstydama tai, išskiriu būtent vieną socialinę platformą, kuri kasdienybėje mane paveikia labiausiai – tai Instagram’as. Kiekvieną dieną naudodamasi šiuo socialiniu tinklu pastebiu, kaip tampu liūdna ir imu stokoti tikrojo ryšio gyvenamojoje tikrovėje, todėl jo ieškau tapyboje. Tapydama nevengiu, netgi pabrėžiu sąsajas su Instagram’iškais vaizdais, taigi mano paveiksluose neretai pasikartoja anonimiški, beasmeniai portretai arba selfiai, konfeti motyvas kaip efemeriškumo metafora, įrantys, „išsipikseliavę“ vaizdai.

Parodos pavadinimas metaforiškai nurodo į šiuolaikinio žmogaus būseną. Dažnai aplinkoje girdimas klausimas „Koks Wi-Fi slaptažodis?“ apeliuoja į prieigą prie interneto ryšio, tačiau tuo pačiu metu reiškia realaus kontakto su kitu žmogumi minimalizavimą.

Viktoras Paukštelis „Ornitologo sapnas“ (tapyba)

Kovo 3–31 d.
Parodos atidarymas – kovo 3 d. 18 val.

Parodoje pristatau naujausių savo tapybos darbų kolekciją, kurios pagrindinis motyvas paukštis. Tapydamas jo įvaizdį įvairiai interpretuoju. Kūrybinio proceso metu stebiu paukščius skirtingose situacijose, būsenose ir būviuose. Tai darau įsikūnydamas į skirtingas stebėtojo pozicijas:  ornitologo, kolekcionierius ar medžiotojo. Siekiu įsijausti į skirtingas paukščių būties ir suvokimo formas bei apmąstyti jų reikšmes. Paveikslo motyvu gali tapti negyvas paukštis, nuo medžiotojo besislepiantis paukštis ar ženkliškas paukščio kūno kontūras-žemėlapis.

Kurdamas, tam tikra prasme, susitapatinu su tapomu objektu ir ieškau bendrumo. Paukščio motyvo pasirinkime galima įžvelgti simbolišką paralelę su mano pavarde. Savotiškai ironizuoju autoportretą ir savirefleksiją, pasitelkdamas homonimišką žodžių žaismą – Paukštelis-paukštis. Mano tapomuose paveiksluose susikerta pažinimas ir pažintis. Pažinimu įvardinu norą moksliškai pažvelgt į paukščio strukūrą, anatomiją ir formą. Pažintimi – norą įsijausti-humanizuoti tapomą objektą, atrasti jame sau artimų detalių.

 Tapydamas siekiu ne tik tiesioginio, anatomiškai tikslaus paukščio vaizdavimo. Man svarbi būsena, kurią sukelia tapomas objektas ir paukščio įvaizdis veikia labiau kaip abstrakti forma, terpė tapybai. Kiekvienam paukščio motyvui sąmoningai renkuosi skirtingą tapybinę raišką – nuo realistiškos iki abstarkčios,  spalviškai priturtinos iki beveik monochromiškos. Tuo siekiu pabrėžti, jog kiekvienas motyvas reikalauja skirtingo tapybinio sprendimo. Taip pat eksperimentuoju su dažo konsistencija, koliažuoju akvareliškai nulietus plotus, eskizišką piešinį su ištapytomis detalėmis bei pastoziškais potėpiais. Man tai siejasi su paukščio kaip gyvo organizmo, kurį sudaro  griaučiai, raumenys bei vidaus organai, lengvos, virpančios plunksnos, struktūra.

Kūryboje man svarbus originalumo klausimas. Tapydamas negyvą paukštį, suvokiu, jog negaliu jo nutapyti visiškai autentiškai, „tikrai”, nes žinau, kaip tai jau yra tapę „mažieji olandai“, Jean Simeon Chardin ar Michael Borremans. Mano nutapytas paukštis  tam tikra prasme perima jų nutapytų paukščių energetiką. Dėl to parodos pavadinime naudoju sapno sąvoką, kuri yra kultūrinės sąmonės, konkrečiau – kultūrinės atminties, nevalingai „aplankančios“ kūryboje, metafora. Tapydamas retoriškai klausiu, ar kai kuriu, seku tradicija, kuri užkoduota manyje, ar sukuriu kažką visiškai naujo. O galbūt kūrinio autentiškumą nurodo individualus santykis su tapomu motyvu, kuomet ieškai būdų, kaip atskleisti jame užslėptus spalvinius kodus, potėpių pagalba perteikt subjektyviai suvoktas prasmes ir nuotaikas.

Daugiau informacijos apie parodas suteiks ir į kilusius klausimus atsakys:  
Patricija Poderytė, projektų vadovė
El. p. [email protected]; tel. 8 616 25996