7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Juozo Kalinausko jubiliejinė paroda

LDS inf.
Nr. 36 (1315), 2019-11-08
Dailė Anonsai

Paroda atidaroma lapkričio 9 dieną, šeštadienį, 18 valandą LDS Šv. Jono gatvės (medalių) galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius).

Parodoje pamatysite kaip skulptoriaus tūrinis mąstymas per liniją perteiktas plokštumoje. Didžiausias Juozo Kalinausko įkvėpimo šaltinis - moters formos atsiskleidžia įvairiais pavidalais ir technikomis ant popieriaus, šilko.. Tai nėra studijiniai piešiniai, o - improvizuotos skulptūros, kupinos skulptoriaus emocijos. Švelnių formų poezija kviečia pasigėrėti moteriško monumentalumo didybe. Parodoje bus rodomi piešiniai nuo 1962 metų. Kita, labiau žinoma skulptoriaus kūrybinė pusė - medalio menas. Jau daugelį dešimtmečių puoselėjama skulptūros sritis, kurios pagrindiniai herojai yra Lietuvos istorijos asmenybės bei didžiosios kovos. Parodos akcentas - dar tebekuriamas Oršos mūšis.

Parodos ekspoziciją papildo skulptoriaus dukros Linos Kalinauskaitės darbai. Jos kūryboje atsispindi tėvo meninis suvokimas ir idėjos, bet jau per kitokią švelnesnę, tapybiškesnę prizmę. Dailininkės polinkis į detalizavimą, medalio meną perkelia į juvelyriką, tokiu būdu sujungiant dvi meno sritis. Portretai, istoriniai ir mitologiniai siužetai vaizduojamojoje ir taikomojoje dailėje pakvies žiūrovą iš arčiau patyrinėti ir atrasti - kaip pasaulis gali tilpti delne.

Paroda veiks iki lapkričio 29 dienos.

 

„Savo kūriniuose siekiu monumentalumo, formos sprendime – harmonijos, ritmo ir muzikalumo.“         

Juozas Kalinauskas


Vienas žymiausių lietuvių skulptorių, medalininkų, žinomas ne vien Lietuvoje kaip medalininkas, bet ir Europoje. Jis ne kartą atstovavo Lietuvą FIDEM parodose: Krokuvoje (Lenkija, 1975), Olandijoje, (1998), Prancūzijoje (Paryžiuje, 2002), JAV ( Kolorado Springse, 2007), JK (Glazgove, 2012), Bulgarijoje (Sofijoje, 2014), o taip pat Baltijos šalių trienalėse. Jo darbai pateko į apžvalginį FIDEM  konkursinių parodų dešimtmečio (nuo XVI iki XXVI parodos) leidinį „Modern Art Medals“. LLC, 1998.
Juozas Kalinauskas nuo pirmųjų savarankiškų kūrybos žingsnių kūrė reljefus,  medalius ir daug piešė.  Jo piešiniai dar Kauno Stepo Žuko meno mokykloje buvo ypatingi, meniški, atlikti su kūrybine aistra. Vėliau kūrė skulptūras, portretinius biustus ir monumentus, netgi mėgino tapyti paveikslus, kai jo vaizduotėje gimę istoriniai vaizdai netilpo mažuose medalio rėmuose. Iš jo skulptūrų įspūdingiausi yra moterų aktai, kaip ir jo pažįstamo nuo meno mokyklos laikų Rimanto Dichavičiaus fotografijos. Kalinauskas mato moteris įvairiose situacijose: simbolinėse, mitologinėse veneros, mūzos, Temidės figūrose  ir kasdieniniam gyvenime – jaunystėje ir brandos amžiuje, poilsio metu, šeimoje, pirtyje, sportinėje aplinkoje, per moters figūrą dailininkas gali išreikšti ilgesį ir ryto nuotaiką. Jis visada išlieka gėrio ir grožio pasaulyje.


Kita svarbiausia jo kūrybos tema – Lietuvos istorija, kuriai jis ištikimas visą gyvenimą. Pamėgo medalių meną, kur buvo galimybė gilintis į istoriją ir kitą  gyvenimo pusę – į kovą ir sunkiai pasiekiamą pergalę,  dramatiškas aplinkybes, kurios nepriklauso nuo žmogaus, jo vilčių ir siekių. Dar sovietmečiu pasirodo jo medalis, skirtas 1863 – 1864 metų sukilimui, kai tais laikais nebuvo valdžios leista surengti šiai lietuviams svarbiai istorinei datai skirtos parodos. Taip  istorijos tema nusikėlė jo kūryboje į tolimą ateitį, išskyrus M.K.Čirlionio medalioną (1965) ir „ Vilniaus Įkūrimo legendą“ (1973). Prie Istorinių darbų kūrinių skulptorius sugrįžo atgavus Lietuvai nepriklausomybę. Greta portretų žymioms asmenybėms (M.K.Čiurlioniui, Prezidentui K.Griniui, Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalienės Mortos karūnavimo 750 metinių),  sukūrė  medalius, skirtus svarbioms istorinėms datoms: Saulės mūšiui (2006), 1863-1864 m. sukilimui (2013) ir Oršos mūšiui (2014). Kitus kūrinius pradėjo kūrti kartu su savo dukra Lina, norėdamas perduoti žinias bei patirtį, o taip pat prisiliesti prie istorinės temos, kuri deja, ir šiais postmodernizmo  laikais. nepopuliari Lietuvoje. Tėvo ir dukros kūrybinio bendravimo rezultatas – medaliai skirti: Radvilui Juodajam (2006), Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui (2009), Žalgirio mūšio 600  metų jubiliejui (2010). Šių darbų istoriniai kovų siužetai padiktavo sudėtingas daugiafigūrines kompozicijas, kurios pareikalavo abiejų kūrėjų aukšto profesionalumo, reljefų plastinių niuansų darnos bei harmoningos jungties. Rezultatai stebina šio kūrybinio ansamblio darna ir vienybe.

Kalinauskaitė Lina
Gimė 1983 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje žinomo skulptoriaus Juozo Kalinausko šeimoje. 2001 m. baigė M. K. Čiurlionio menų gimnaziją. Baigė Vilniaus dailės akademiją freskos restauracijos specialybę (2005). Studijavo Prahos dailės akademijoje (2004) ir Florencijos dailės akademijoje (2007). Nuo 2001 m. dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Tarptautinės medalių meno federacijos (FIDEM) narė (2012) ir Lietuvos dailininkų sąjungos narė (2013).
Kuria medalius Lietuvos istorijos tema, istorinius paveikslus ir portretus, tęsia  klasikinę dailės tradiciją, siekia estetiškumo, remiasi  Antikos ir Renesanso harmonija. Žinoma istorinių medalių kūrėja ir aktyvi medalių plenerų dalyvė. 2006-2010 metais kartu su tėvu yra sukūrusi bendraautorinių kūrinių, iš kurių svarbiausi yra - paveikslų serija “Vilniaus tvanas. 1655“ (2009), medalis skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui (2009), Žalgirio mūšio 600 metų paminėjimo medalis ir bareljefas (2010). Linos dalyvavimas bendruose su tėvu projektuose suteikė darbams moteriškos dvasios: švelnumo, formos jautrumo, detalių elegancijos. Medaliai įgijo subtilios plastikos savybių.
Šiuo metu dailininkė taip pat kuria skulptūros bei juvelyrikos srityse.
Nijolė Tumėnienė

Žymos:
LDS inf.,