Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Pakraščiais. Peizažo likučiai“

VDA galerijoje Krematoriumas/Meno krosnys.

Lapkričio 20 - gruodžio 10 d.

„Pakraščiais. Peizažo likučiai“

Vilniuje yra daug pakraščių – vietų palei kraštą – erdvės ar laiko tėkmės skiriamųjų. Tarkim, tai kažkada buvusios miesto ribos, už kurių tvyrojo laukai, arba dabartiniai aplinkkeliai, atrėžę nuo miesto priemiesčius. Keistos, beveik laukinės vietos. Čia dirbtinis landšaftas gretinasi prie natūraliai išlikusių gamtos lopinėlių, greitkelį įrėmina pylimai ir šlaitai, protarpiais iškyla dirbtinės kalvelės ir salelės.

Kartais važiuojant aplinkkeliu staiga ima ir atsiveria toks vaizdas, tarsi susidėlioja, įgauna baigtinį pavidalą, užsifiksuoja galvoje ir sukelia neramų norą ten atsidurti.
Imi kamerą ir eini ten pabūti. Nors aplink nuolat garsingai zuja automobiliai, užkopus į šlaitą ar kirtus kelią ir atsidūrus salelėje su varganu miškeliu, apima tylaus nuščiuvimo jausmas. Tyros, palaimingos, nelytėtos vietos. Kur ne kur vos įžiūrimas takelis, kokio nors gyvūno išgulėta žolė.
Tyloje ir pakraščių vėjyje veriasi netikėti vaizdai.
Tai 17-toji ( 9-toji fotografijos) autorinė paroda.