7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Nostalgiški pirmadieniai

Tarpukario lenkų kinas „Skalvijoje“

„7md“ inf.
Nr. 18 (1255), 2018-05-04
„Vyslos žmonės“
„Vyslos žmonės“

Nuo gegužės 7 d. visus gegužės ir pirmąjį birželio pirmadienį „Skalvijos“ žiūrovai galės susipažinti su tarpukario lenkų kinu. Ciklą „Senajame kine“ gegužės 7 d. pristatys Lenkijos nacionalinės filmotekos -audiovizualinio instituto (FINA) atstovas Grzegorzas Rogowskis ir Vilniaus lenkų teatro studijos artistai.

 

Ciklą gegužės 7 d. pradės „Vyslos žmonės“ („Ludzie Wisły“, 1938), kurį sukūrė Aleksandras Fordas ir Jerzy Zarzyckis. Vėliau Fordas (1908–1980) išgarsėjo kaip vieno populiariausių lenkų filmų „Kryžiuočiai“ (1960) režisierius, bet 4-ajame dešimtmetyje jis buvo vienas pirmųjų, kurie lenkų kine ėmėsi socialinių temų, ir kartu su kitais tapo susivienijimo START steigėju. Jo nariai siekė, kad lenkų kinas užsiimtų tuo, kas iš tikrųjų jaudina šalies gyventojus, o ne kurtų paviršutiniškas komedijas.

 

Debiutinis pilnametražis filmas „Vyslos žmonės“ buvo savaip drąsus ir netikėtas, nes 4-ojo dešimtmečio lenkų kinui bandė pasiūlyti jam nebūdingą realistinį stilių. Filme rodomi upės prekeiviai, gabenantys prekes laiveliais Vyslos upe, pasakojamos spalvingos ir dramatiškos šių žmonių meilės ir žiaurios kovos dėl išlikimo istorijos. Ir dabar „Vyslos žmonės“ tebestebina savo autentiškumu.

 

Po Antrojo pasaulinio karo Fordas tapo vienu svarbiausių, kontroversiškiausių ir įtakingiausių lenkų kino kūrėjų, vadovavo susivienijimui „Film Polski“, dėstė Lodzės kino mokykloje. Po 1968-ųjų antisemitinės kampanijos buvo priverstas emigruoti iš Lenkijos.

 

START pasisakė būtent prieš tokias komedijas, kokia buvo Konrado Tomo „Ada, tai gero nežada!“ (Ada, to nie wypada!“, 1936), kuri bus rodoma gegužės 14 d. Tai vienas populiariausių lenkų tarpukario filmų. Šios žavios muzikinės komedijos herojė – temperamentinga mergina iš gerų namų Ada (Loda Niemirzanka). Ji kelia daug rūpesčių tėvui (Antonis Fertneris – vienas garsiausių lenkų komikų, debiutavęs kine dar XX a. pradžioje), todėl šis nutaria ištekinti Adą už savo draugo grafo sūnaus Fredo. Krokuvoje mergina slapta nuo tėvo dainuoja operetėje ir įsimyli atsitiktinai sutiktą Fredą, nenutuokdama, kas jis yra. Fredas taip pat įsitikinęs, kad myli operetės primadoną, o ne tėvo draugo dukterį. Filmo privalumai – ne tik situacinis humoras, bet ir šmaikštūs dialogai, puikios dainos bei įdomus nepriklausomos merginos portretas.

 

Gegužės 21 d. bus rodoma istorinė kostiuminė epopėja „Lovičiaus kunigaikštienė“ („Księżna Łowicka“, 1932), skirta šimtosioms 1831-ųjų sukilimo metinėms. Mieczyslawo Krawicziaus  filmo centre atsidūrė išgalvota patriotės aristokratės Joanos (ją suvaidino didžiausia lenkų tarpukario kino žvaigždė, lenkų ekranų karaliene vadinama Jadwiga Smosarska) ir didžiojo kunigaikščio Konstantino (Stefan Jaracz) vedybų istorija, kurios fonas – pasirengimas sukilimui.  Už šį nukrypimą nuo istorinės tiesos filmas ir buvo kritikuojamas Lenkijoje, tačiau ir šalyje, ir užsienyje sulaukė didelio pasisekimo.

 

Gegužės 28 d. bus rodomas Juliuszo Gardano filmas „Daktaras Murekas“ („Doktór Murek“, 1939) – dviejų populiaraus tarpukario rašytojo ir visuomenės kritiko Tadeuszo Dolęgos-Mostowicziaus romanų ekranizacija. Cenzūra socialinius akcentus iš scenarijaus išbraukė, todėl „Daktaras Murekas“ tapo kriminaline drama apie gerbiamą geraširdį provincijos miesto daktarą (Franciszek Brodniewicz), kuris dėl intrigų praranda darbą magistrate. Pabėgęs į Varšuvą, Murekas įsipainioja į kriminalinius nuotykius ir tampa nusikaltėlių bendrininku. Mureką įsimyli bandito meilužė, kurią suvaidino Nora Ney (1906–2003). Muziką parašė Władysławas Szpilmanas, po pusės amžiaus tapęs Romano Polanskio filmo „Pianistas“ herojaus prototipu.

 

Ciklą birželio 4 d. užbaigs neseniai restauruotas Ryszardo Ordyńskio nebylus filmas „Ponas Tadas“ („Pan Tadeusz“, 1928) – vienas pirmųjų bandymų perkelti į ekraną Adomo Mickevičiaus poemą. Filmo premjera įvyko minint dešimtąsias Lenkijos nepriklausomybės metines. Pradžioje rodomas Mickevičius, Paryžiuje prisimenantis gimtinę. Vilnius, Aušros vartai, Lietuvos peizažas, Mickevičiaus šeimos namai... Peizažai filme susipina su svarbiausiais poemos epizodais, kuriuos paaiškina eilės. Taip filmas tampa „atgijusių paveikslų“, sukurtų sekant Michało Elwiro Andriollio „Pono Tado“ iliustracijų stiliumi, seka. Nors kritikai tvirtino, kad filmas bus suprantamas tik skaičiusiems „Poną Tadą“, jis sulaukė didžiulio populiarumo bei kultūros veikėjų (Zofios Nałkowskos, Jano Lechońio, Antonio Słonimskio) palaikymo dar ir todėl, kad net menkiausius vaidmenis kūrė garsūs aktoriai. „Ponas Tadas“ buvo kuriamas Naugarduko apylinkėse, prie Svitiazio ežero. Lietuviškiems titrams panaudoti Vinco Mykolaičio-Putino ir Justino Marcinkevičiaus poemos vertimai.

 

Įėjimas su nemokamais bilietais.

 

„7md“ inf.

„Vyslos žmonės“
„Vyslos žmonės“
„Lovičiaus kunigaikštienė“
„Lovičiaus kunigaikštienė“