7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dokumentinio filmo „Svetlana Boym: Exile and Imagination“ peržiūra

Nr. 40 (1234), 2017-12-01
Kronika

11-os Kauno bienalės, kėlusios diskusijas apie įamžinimo formas, uždarymui jau šį ketvirtadienį 17 val.

Kas: Turas parodoje "Ateini ar išeini?" su jos kuratore Laima Kreivyte ir dokumentinio filmo „Svetlana Boym: Exile and Imagination“ (rež. Judith Wechler, 2017 m., 60 min.) peržiūra. Svetlanos Boym idėjas pristatys menotyrininkės Linara Dovydaitytė ir Agnė Narušytė.

Filmo promo: https://vimeo.com/218194615

Kada: 2017 m. lapkričio 30 d. 17 val.
Kur: Kauno paveikslų galerija (K. Donelaičio g. 16, Kaunas)

Apie Svetlaną Boym (L.Dovydaitytė):
Šiandien, kai vis mažiau pasitikime tariamai objektyviu istorijos pasakojimu, daugiau dėmesio skiriame kolektyvinei atminčiai. Tai – asmeniniai žmonių prisiminimai, įvairių visuomenės grupių patirtys, kurios dažnai ignoruojamos moksle ir politikoje, bet yra nepaprastai svarbios mūsų savivokai ir dabarties vertinimui. Asmeninis, jausminis santykis su praeitimi neretai pasižymi nostalgija – ypatinga (post)modernaus žmogaus būsena, kuomet ilgimasi to, ko nebėra, o gal niekad ir nebuvo.

Svetlana Boym savo knygoje „Nostalgijos ateitis“ (2001) aprašo dvi nostalgijos rūšis - atkuriamąją (restorative) ir refleksyviąją (reflective). Pirmojo tipo nostalgikai praeitį mato kaip sustingusį kadrą ir įvairiais būdais bando sugrąžinti tai, kas prarasta. Jie remiasi kolektyviniais mitais ir tiki absoliučia tiesa. Antrojo tipo nostalgikai, priešingai, netiki praeities atkūrimo galimybe, vertina individualius pasakojimus ir mėgaujasi pačiu ilgesiu. Pasak Boym, restauracinė nostalgija, visu rimtumu stengdamasi atgaivinti (dingusią? išgalvotą?) praeitį, gali tapti pavojinga. Tuo tarpu refleksyvioji nostalgija, su ironija žvelgdama į patį atminties fenomeną, gali atnešti palengvėjimą ir susitaikymą.

Atminties temai skirtos Kauno bienalės kontekste Svetlanos Boym svarstymai apie praeities ilgesį atrodo ypač aktualūs. Ši mokslininkė tyrinėjo nostalgiją kaip istorinę emociją ir atskleidė, jog ji susijusi ne tik su praeitimi, bet ir su mūsų ateities įsivaizdavimu. Boym yra vaizdingai parodžiusi, kaip šiuolaikinėje kultūroje reiškiasi atkuriamoji ir refleksyvioji nostalgija, kaip šie tipai atsispindi įvairiose nostalginėse praktikose – nuo paminklų statymo iki suvenyrų gamybos. 2017 m. režisierės Judith Wechler sukurtas dokumentinis filmą apie anksti mirusią mokslininkę atskleidžia, kokiomis aplinkybėmis formavosi Svetlanos Boym idėjos ir kokią reikšmę joms turėjo du svarbūs elementai – egzilinė patirtis ir meninė vaizduotė.

Svetlana Boym (1959-2015) – žymi kultūros teoretikė, rašytoja ir menininkė, savo kūryboje analizavusi atminties ir istorijos temas, dažnai jas iliustruodama pavyzdžiais iš buvusios Rytų Europos. Kilusi iš Sankt Peterburgo ir emigravusi į JAV devintojo dešimtmečio pradžioje, Boym apgynė daktaro disertaciją Harvardo universitete ir greitai išgarsėjo savo knyga apie kasdienybės kultūrą Rusijoje „Common Places: Mythologies of Everyday Life in Russia“ (1994). Pasaulinį pripažinimą autorei atnešė knyga apie kultūrinę atmintį „The Future of Nostalgia“ (2001), kuri suteikė naują impulsą nostalgijos studijoms.

 

Žymos: