Kovo 22, 23 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre žiūrovai galės išvysti dar vieną sezono premjerą – Martino Sperro „Medžioklės scenas“, kurias režisuoja Rolandas Atkočiūnas. Iš vokiečių kalbos kūrinį išvertė Rūta Jonynaitė. Spektaklio scenografas – Mārtiņas Vilkārsis, su R. Atkočiūnu bendradarbiaujantis jau aštuonerius metus. Kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė, kompozitorius – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Martinaitis. Vaidmenis kuria Arūnas Sakalauskas, Eglė Gabrėnaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Dalia Michelevičiūtė, Rasa Samuolytė, Rimantė Valiukaitė, Vainius Sodeika, Giedrius Savickas, Algirdas Dainavičius, Šarūnas Puidokas, Monika Bičiūnaitė, Vitalija Mockevičiūtė, Ramunė Skardžiūnaitė, Rimantas Bagdzevičius, Remigijus Bučius, Oneida Kunsunga, Arūnas Vozbutas.
„Šios pjesės atsiradimas teatro repertuare neatsitiktinis. Ji pratęsia bene svarbiausią 2011 m. mūsų teatre pastatyto Henriko Ibseno „Visuomenės priešo“ temą – individo ir visuomenės konfrontaciją dėl skirtingai suprantamų vertybių, gyvenimo būdo, tikėjimo klausimų. Manau, ši konfrontacija labiausiai skaldo mūsų šiandienos visuomenę. Todėl apie ją kalbame įvairiais rakursais. Neslėpsiu, kad pjesės pasirinkimą išprovokavo vadinamieji Garliavos įvykiai, sukėlę didžiausią visuomeninį rezonansą. Įdomu, kad pjesėje, vaizduojančioje Vokietijos pokarį, galima pamatyti sąsajų su plačiai nuskambėjusiais Lietuvos įvykiais. Tačiau aštuoniolikmečiui jos autoriui pavyko giliau pažvelgti į problemą. Tikiuosi, kad tai pavyks padaryti ir spektaklio kūrėjams,“ – sako Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovas Audronis Liuga.
„Medžioklės scenų“ autorius vokietis Martinas Sperras (1944–2002) – savamokslis dramaturgas, režisierius ir aktorius, pirmuosius pasirodymus scenoje derinęs su pagalbinio darbininko ir sargo darbais. Būdamas aštuoniolikos jis parašė savo pirmąją pjesę „Medžioklės scenos Žemesniojoje Bavarijoje“, kurioje pavaizdavo savo paauglystės patirtį. 1966 m. Sperras pats ją pastatė Bremeno „Kammerspiele“ teatre. Šis pastatymas jam pelnė vieno įdomiausių naujų vokiečių dramaturgų vardą. Sperras įkvėpimo sėmėsi iš bavarų liaudies teatro pjesių (Volksstück), šiam tradiciniam žanrui suteikė šiuolaikinį politinį atspalvį, skatino kritišką žiūrovo santykį su realybe, akcentavo socialinių pokyčių būtinybę.
Pjesės „Medžioklės scenos“ veiksmas vyksta Reinėdo kaime 1948 metais. Per kaimo žmonių paveikslus ir jų tarpusavio santykius Sperras negailestingai atskleidžia pokario Vokietijos mentalitetą ir parodo, kad karo pabaiga iš esmės nepanaikino nacistinės pasaulėžiūros, įsišaknijusios žemiausiuose visuomenės sluoksniuose.
