Šokio dienoraščiai

Gegužės 6 d.

Per „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus didžiulio dėmesio sulaukęs Šeiko šokio teatro projektas „Indigo. Das Schliemann Projekt“, parodytas „Dūmų fabrike“, labiau priminė performatyvią instaliaciją, kurioje choreografinę mintį užgožė mėlynų plastiko dulkių pūga. Efektingas vizualinis sprendimas – juo gėrintis – drauge vertė nerimauti dėl Heinricho Schliemanno pėdomis sekančių šiuolaikinio šokio menininkų sveikatos: žiūrovams buvo siūlomi respiratoriai, o šokio archeologams klaidžioti po asociacijų erdves teko plikomis nosimis, burnomis ir akimis. 

Gegužės 21 d.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos režisūros bakalauras Jonas Kuprevičius (pedagogas Gintaras Varnas) savo diplominį darbą – Tennessee Williamso poetinio absurdo pjesę „Camino real“ – pastatė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Spektaklyje, kupiname magiškos metafizinės šviesos (dailininkas Vilius Vilutis) veikia daug kultūrines biografijas turinčių personažų, tarp jų Don Kichotas, Margarita Gotjė, Kazanova, lordas Baironas ir Esmeralda. Spektaklyje ryškūs baleto akcentai – choreografiją sukūrė ir vaidina Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistė Olga Konošenko. Baleto motyvai organiškai įsilieja į nostalgiškų istorijų koliažą, pabrėždami pjesėje ir spektaklyje svarbias sąlygiškumo ir laikinumo temas.

Gegužės 24 d.

Laikinai netekęs scenos, LNOBT projektas „Kūrybinis impulsas“ šiais metais prisiglaudė VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“. Stebėti teko generalinę repeticiją – parodyti Vaidos Šniurevičiūtės-Juknelienės, Julijos Stankevičiūtės, Imanolio Sastre’o, Gohar Mkrtchyan, Urtės Bareišytės-Žuromskienės ir Kipro Chlebinsko darbai. Programą simboliškai pradėjo Akvilė Šulcaitė iš Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus – čia jau kuris laikas rengiami „mažieji impulsai“, skatinantys choreografines Baleto skyriaus moksleivių ambicijas. Konceptualumu, choreografine raiška išsiskyrė Kipro Chlebinsko sukurta kompozicija „Draft No. 2 „π INSECURED“ pagal kompozitoriaus Felixo Mendelssohno–Bartholdy „Vasarvidžio nakties sapną“ bei rečituojamus ir dainuojamus Williamo Shakespeare’o tekstus. Šioje kompozicijoje tarp LNOBT solistų įdomu buvo pamatyti Baleto skyriaus absolventę Margaritą Simonovą, pastaraisiais metais šokusią Didžiajame teatre Varšuvoje.

Gegužės 27 d.

Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademijos mokslo metų baigiamasis spektaklis „Raudonkepuraitė“ parodytas Šokio teatre. Spektaklio choreografė ir režisierė Laura Radzevičiūtė žinomos Charles’o Perrault pasakos herojės kelionę pas senelę pavertė spalvingu nuotykiu, o Vilką (šį vaidmenį išraiškingai atliko LNOBT solistas Voicechas Žuromskas) pamatė kaip varguolį nevykėlį, su kuriuo spektaklio pabaigoje nesunkiai susidoroja Senelė. Netikėta buvo pamatyti visą būrį vilkiukų – akademijos mokinių vaikinų. Lakoniškų, lengvų Gertrūdos Šimonės sukurtų dekoracijų, kurios priminė stilizuotą mišką ir kelis namus, fone (išmintingas sprendimas atsisakyti jau spėjusių pabosti vaizdo projekcijų) pasirodė daugybė įvairaus amžiaus moksleivių, kurių epizodai buvo sukurti atsižvelgiant į jų gebėjimus. Įsiminė įdomi šešėlių teatro principais sukurta scena (šviesų dailininkas Marius Apanskas); galbūt tokių epizodų galėjo būti ir daugiau, juo labiau kad centrinis namą vaizduojantis scenografinis elementas nebuvo įveiklintas. Iš daugybės choreografinių numerių įstrigo sapno epizodas su Mėnuliu – LNOBT solistu Ignu Armaliu bei pagal Léo Delibes’o „Kopelijos“ Bolero sukurtas keturių merginų šokis.

Gegužės 31 d.

Šiųmetinių Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventų kompetencijų vertinimo egzaminas atskleidė šios laidos (mokytojai Gražina Sakalauskaitė-Dautartienė, Danielius Kiršys ir Aušra Gineitytė) artistinius gebėjimus. Mokyklą baigusių Faustinos Gelžinytės, Saulės Jauniškytės, Petros Hirvi, Alinos Jazdauskytės, Adriano Klimaševskio, Dorotėjos Navickaitės, Nedo Nedzvecko, Saulės Stanytės, Roberto Vaištaro, Barboros Valančiūtės atsiskaitymui parengti kūriniai suskirstyti į dvi dalis. Pirmojoje parodytos variacijos ir duetai iš klasikinių baletų; šalia Baleto skyriaus repertuare jau senokai esančio sudėtingo, geros šokio technikos ir ištvermės reikalaujančio Dianos ir Akteono pas de deux, kurį raiškiai atliko Jauniškytė ir Klimaševskis, dėmesį traukė, regis, pirmą kartą Baleto skyriaus moksleiviams pastatytas Pas de deux iš Riccardo Drigo baleto „Talismanas“. Jį puikiai atliko Stanytė ir Vaištaras, nustebinęs lengvais, išraiškingais, lyg ore pakimbančiais šuoliais.

Antroje dalyje buvo nemažai premjerų: Jurijaus Smorigino sukurtus epizodus šoko Klimaševskis, Jazdauskytė, Hirvi, Navickaitė, Anželikos Cholinos – Gelžinytė. Egzamino pabaigoje absolventai šoko nostalgiškas Ferenco Liszto „Svajas“, kurias pastatė Aušra Krasauskaitė. 

Birželio 4 d.

Vienas iš Nerijaus Juškos baleto mokyklos mokslo metų pabaigai skirtų kūrinių – spektaklis „Stichijos“, parodytas Šokio teatre. Choreografių kolektyvo kūrinys prasideda keturių elementų – Žemės, Vandens, Ugnies ir Oro – prisistatymu, kurį vėliau keičia kiekvienam jų skirtos dalys. Neįkyrios Imanto Boiko projekcijos padėjo atskleisti stichijų metamorfozes, atsispindinčias choreografiniuose brėžiniuose, kuriuos stropiai įgyvendino mokyklos auklėtinės, – kruopštus pedagogų darbas buvo tikrai akivaizdus. Remiantis keturių elementų spalvomis – žalia, mėlyna, raudona ir balta – sukurti kostiumai padėjo atskirti juos vieną nuo kito, išryškinti įdomius choreografinius brėžinius.  

Birželio 10 d.

Nacionalinės M.K. Čiurlionio mokyklos Baleto skyriaus šiuolaikinio šokio programos baigiamajame koncerte pristatyti ir moksleivių, ir profesionalų darbai. „Ieškojimai“ (Agata Pečiul ir Brigida Gruodytė), „Neigiama koreliacija“ (Vasara Burokaitė, Elzė Činčytė ir Rūta Kareckaitė), „Sound of Peace“ (Urtė Šunauskaitė), „Netobula aš“ (Sofia Vlasova), „52 decibelai“ (Urtė Šalčiūtė), „Tyli vėtra. Jaunystė“ (Dorotėja Navickaitė) tęsia Lietuvos šiuolaikiniame šokyje įsitvirtinusios sunkiąsias būties temas gvildenančios tiriamosios choreografijos kryptį, kuri akivaizdi ir choreografo Pauliaus Prievelio spektaklio „Signalas“ eskize. Antroje dalyje buvo galima susipažinti su Rygos baleto mokyklos šiuolaikinio šokio programos spektaklio „Upė mano mintyse“ ištrauka: choreografės Marijos Saveiko kūrinyje taip pat tvyro filosofinė atmosfera, tačiau japonų kompozitoriaus Masayoshi Fujitos muzika jį apsaugo nuo depresyvių tonų ir kilsteli į kontempliatyvų lygmenį.

Koncerto pabaigoje parodyta Birutės Letukaitės šokio spektaklio „Aseptinė zona, arba Lietuviškos sutartinės“, ištrauka; prieš dvidešimt metų sukurtas spektaklis kartkartėmis atgyja, o šiandien dėl moksleivių atlikimo įgavo naujų prasmių bei reikšmių.

Birželio 17 d.

Baleto skyrius mokslo metus baigė iškilmingu koncertu, kuriame pasirodė didelis būrys šių metų absolventų ir žemesniųjų klasių moksleivių. Gražiai nuteikė pati koncerto pradžia – uždanga atskleidė tvarkingomis linijomis sustojusius visus moksleivius, kurie pradžiugino kukliu, bet įspūdingu Grand défilé (didžiuoju paradu) – įprastu kai kuriose baleto mokyklose bei teatruose, bet Vilniuje iki šiol tokia aiškiai artikuliuota forma nematytu. Tai galėtų tapti tradicija, kurią būtų įdomu matyti prigyjant ir LNOBT baleto trupėje, galbūt prieš pirmą naujojo sezono spektaklį.

Paradui pasibaigus sceną užpildė įkvepiantis, klasikinio šokio stichiją efektingai perteikiantis Stanytės ir Vaištaro atliktas duetas iš „Talismano“. Stilingai, pasitikėdamos savimi šoko Hirvi (Hebės variacija iš „Floros pabudimo“) ir Jazdauskytė (Aspičijos variacija iš baleto „Faraono duktė“).

Koncertas vertas atskiros apžvalgos – baleto mėgėjai vis labiau įsidėmi Tėjos Daujotaitės, Adelijos Kondrataitės, Austėjos Medekšaitės, Ievos Repšytės ir kitų pavardes. Tarp daugelio koncerto epizodų išsiskyrė iki šiol nematytas „Vaikiškas pas de deux“, kurį nuotaikingai, parodydami gerus klasikinio šokio įgūdžius, atliko aštuntokai Paulina Kuraitė ir Joris Bulotas (mokytojai Audronė Domeikienė ir Aleksandras Semionovas).

Malonių įspūdžių paliko kompozicijos, atliekamos kelių šokėjų: Loretos Bartusevičiūtės-Noreikienės „Preliudas“, kurį pašoko septintos klasės mokinės, Rūtos Kudžmaitės-Daraškevičienės „Atodūsis“ (devintos klasės merginos), Kristinos Kanišauskaitės-Navickienės „Valsas“ (penktų šeštų klasių mokiniai). Labai gražus ir, regis, iki šiol Vilniuje nerodytas buvo šešių merginų šokis iš Adolphe’o Adamo baleto „Korsaras“ Grand pas des éventails (Vėduoklių šokis), kurį su savo auklėtinėms aštuntokėmis parengė Domeikienė. Artistiniu brandumu, choreografijos įprasminimu, turtingu vidiniu pasauliu sužavėjo dešimtos klasės mokinė Akvilė Šulcaitė (mokytoja Neli Beredina), atlikusi Esmeraldos variaciją iš to paties pavadinimo baleto.

Šokio turiningumu, muzikos ir emocinio išgyvenimo jungtimi nustebino Klimaševskis, šokęs Smorigino sukurtą kompoziciją pagal Richardo Wagnerio muziką, o visiškai kitokia – žaisminga, lengva – jausmų palete, muzikalumu nuotaiką praskaidrino Giedrės Zaščižinskaitės „Laimė“, kurią pašoko septintokė Urtė Gudavičiūtė (mokytoja Neli Beliakaitė). Devintos klasės mokinys Kostas Grudzinskas (mokytojas Petras Skirmantas) pademonstravo „Ambiciją“ – choreografinį LNOBT solisto Voicecho Žuromsko debiutą pagal Jeano Sibelijaus muziką.

Parodytos ir šiuolaikinio šokio kompozicijos – suintrigavo Baleto skyrių prieš keletą metų baigusių choreografių Dorėjos Atkočiūnas kompozicija „Schmetterling“ ir Miglės Praniauskaitės „Tambura-Tikitaka“.

Koncerto pabaigoje – choreografės iš Latvijos Milanos Komarovos pagal Fryderyko Chopino muziką sukurti „Viliojantys toliai“, į kuriuos leidosi 10–12 klasių mokiniai. Jaudinanti muzika ir aiški, gana santūri choreografinė kalba, iš šokėjų grupės išsiskiriantys Stanytės solo, Šulcaitės ir Klimaševskio, Repšytės ir Vaištaro duetai, kuriuose garsai įsiskverbia į šokėjų kūnus, pripildo juos abstrahuotų jausmų ir materializuojasi organiškų, plastiškų, takių judesių pavidalais.

Birželio 18 d.

Jaunosios kartos baleto pedagogų Aušros ir Žilvino Beniuševičių įkurta akademija „Pro Baletas“ baigiamąjį koncertą surengė Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujojoje salėje. Šios baleto ugdymo įstaigos veikla tampa vis labiau matoma – koncerte pasirodė įvairių amžiaus grupių vaikai, tiek merginos, tiek vaikinai; moksleiviai parodė, kad yra neblogai įsisavinę klasikinio baleto pagrindus, kai kurie pajėgūs susidoroti su gana sudėtingomis choreografinėmis užduotimis, perteikti muzikoje slypinčias nuotaikas, būti artistiški. Kartu su vaikais koncerte dalyvavo ir LNOBT baleto solistai – jiems tai buvo proga pademonstruoti išsaugotą techninę ir artistinę formą, nepaisant to, kad didžiausias Lietuvos teatras porą mėnesių renovuojamas ir į pirmuosius spektaklius pakvies tik lapkričio viduryje.

Pagrindinės Lietuvos baleto trupės solistės Kristina Gudžiūnaitė ir Olesia Šaitanova šoko populiarias klasikinių baletų variacijas; solistai Marine Pontarlier ir Lorenzo Epifani parodė duetą iš baleto „Korsaras“, kurio meninį poveikį kuriam laikui nustelbė akinamai spindinti solistės suknelė, lyg padengta jūrų plėšikų prisigrobtu auksu. Buvo labai įdomu stebėti Epifani ir Zsolto Kovácso atliekamus šiuolaikinės choreografijos monologus, rodančius jų kaip atlikėjų ir aktorių meistrystę. Kovácsas dar atliko variaciją iš baleto „Pachita“, o Edvinas Jakonis, su Pontarlier šokęs Valstiečių pas de deux iš baleto „Žizel“, tiesiog pasigėrėtinai, virtuoziškai atliko variaciją iš baleto „Don Kichotas“.

Stebėjusieji „Pro Baleto“ koncertą gali džiaugtis, kad buvo, ko gero, paskutinių Kovácso ir Jakonio pasirodymų Lietuvoje liudininkai: nuo kito sezono keletą metų Vilniuje dirbęs vengras Kovácsas šoks „Béjart Ballet Lausanne“ trupėje, kurią įkūrė legendinis choreografas Maurice’as Béjart’as (1927–2007), o Jakonis pakviestas prisijungti prie Anglijos nacionalinio baleto trupės.

Birželio 24 d.

Šiandien baleto solistei, istorikei, kritikei, pedagogei Aliodijai Ruzgaitei būtų sukakę 100 metų. Jos šeima išsaugojo archyvinį įrašą, kuriame užfiksuoti Ruzgaitės mokinių baigiamojo egzamino, vykusio 1987 m., epizodai. Juose – ne tik pati pedagogė, bet ir jos auklėtinės Deimantė Kupstaitė (dabar Karpušenkovienė), Jolita Aleknavičiūtė, Asta Petrauskaitė, Asta Charkovaitė, taip pat tuometė Baleto skyriaus vadovė Lili Navickytė-Ramanauskienė (prieiga internetu: https://youtu.be/c59JE96ocSE; 8 mm kino juostą suskaitmenino Vidmantas Gaigalas). Daugybės straipsnių ir recenzijų apie baletą autorė Ruzgaitė yra parašiusi ir monografiją apie Bronių Kelbauską, kuri, Lietuvos kultūros tarybai neskyrus paramos, šiais metais tikriausiai nebus išleista.