Kas genialu, tas paprasta

Kovo 15-ąją Nacionalinė filharmonija skambėjo nuo didingos romantikos garsų: Liuksemburgo filharmonijos orkestras atliko Ludwigo van Beethoveno Uvertiūrą „Koriolanas“, op. 62, ir Simfoniją Nr. 4 B-dur, op. 60, bei Claros Schumann Koncertą fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 7, solistė Beatrice Rana.

Visada įdomu palyginti svečių kolektyvų pasirodymus su mūsiškiais, nes būna kuo pasidžiaugti, ir dažniausiai įsitikini, kad orkestrų įvairovė neišsenkama, kaip ir įvairių darbo stilių teisė gyvuoti. Liuksemburgo simfoniniam orkestrui nuo 2015 m. vadovaujantis ispanų dirigentas Gustavo Gimeno sieja aukščiausią profesionalumą su siekiamybe perteikti atliekamą muziką būtent taip, kaip ji parašyta, skrupulingai laikantis partitūros. Į orkestrą surinkti labai stiprūs instrumentininkai užtikrina jam būdingą bruožą – ir kokybišką instrumento valdymą (išskirčiau pasigėrėtinus pučiamųjų unisonus ir solo), ir konceptualų universalumą. Šį vakarą orkestrui dirigavęs maestro Gimeno demonstravo tokį meistriškumo lygį, kai taupiam mostui lengvai paklūstantis orkestras leidžia išgirsti vienu metu ir aiškiai apibrėžtą kiekvieną instrumentą atskirai, ir suderintą, suvienodintais štrichais griežimą kartu; vientisą mąstymą su soliste ir nepriekaištingą garsinį balansą su ja. Retai girdime tokį orkestro lygį, kada gali jaustis nejučia įtrauktas į sklandžiai besiliejančią muzikinę istoriją, kai niekas neužkliūva, kai gali sekti ramiai dėstomas kruopščiai išlygintas instrumentines partijas. Regis, nieko ypatinga, tiesiog švarus, tvarkingas ir nepriekaištingas atlikimas. Šitaip atlikus Beethoveną, užtikrintas techninis ir meninis lygis rodo vieną iš etalonų, kai nebūtina kažkaip ypatingai stebinti asmeniniu interpretuotojo magnetizmu ar rizikingomis inovacijomis.

Lygiai taip pat profesionaliai pasirodė ir italų pianistė Beatrice Rana, kurios nuopelnus įrodo pirma vieta tarptautiniame Monrealio konkurse ir sidabro medalis bei publikos prizas Vano Cliburno pianistų konkurse JAV. Jos skambinimo stilius ramus, metodiškas ir neprikišamas, pasižymintis gražiu tembru, lengvais virtuoziškais pasažais, puikia technika (šokinės vietos, dvigubos natos). Techniškai gana sudėtingą Schumann koncertą pianistė atliko elegantiškai ir skoningai. Pirmos dalies Allegro maestoso akordinė įžanga, emocionali solinė lyrinė tema (ekspozicinė medžiaga) iš karto sukūrė tipišką romantinį prasminį konstruktą, antros dalies Romanze. Andante non troppo con grazia žavus duetas su violončele buvo plėtojamas intymia dvasia, o finalas Allegro non troppo. Allegro molto – grakšti šokinio charakterio dalis, kurioje daug ažūrinio pirštų darbo, prabėgo su vėjeliu.

Prisimenant paties Roberto Schumanno vienintelį Koncertą fortepijonui a-moll, konstrukcinių ar ritminių paralelių galima aptikti ir čia, tačiau paauglės kompozitorės ir virtuozės Claros parašytas kūrinys stebina ne tik brandumu, bet ir gana savitu tuo metu būdingų išraiškos priemonių traktavimu. Galima tik džiaugtis, kad po truputį atnaujinamas fortepijono repertuaras, į dienos šviesą ištraukiant nepelnytai užmaršintų talentingų kompozitorių ir atlikėjų aukso fondą, kuris nepadarytų gėdos istorijoje įrašytiems vyriškiems vardams. Juolab kad jis prideda nepakartojamo moteriško švelnumo ir kilnumo. O šis koncertas, labai virtuoziškas ir malonus ausiai, tikrai vertas būti pianistų repertuare. Bisui Rana atliko Fryderyko Chopino Etiudą As-dur, op. 25. Tokia interpretacija priimtina, nors savitai režisuojama melodinė linija nekūrė raiškios viršutinės „bangos“ įprastu plačiu legato, sujungiančiu pirmąsias šešioliktinių grupių natas, todėl ši jūra klausantis ne galingai banguoja, o tyliai šnara.

Po koncerto išsikristalizavo mintis, kad protingas šiuolaikinis žmogus su beskonybe kovoja būtent šitaip – atmesdamas bet kokį dirbtinumą ir patosą. Parodyti, kad tai, kas genialu, yra paprasta ir žmogiška, iškart viduje pajuntama ir suprantama, – nereikalauja pompastiško pabrėžimo. Ir tai dabarties grįžimo į introvertiškas vertybes (kai iš išorės reklamos, vartojimo piršimo atakuojamas žmogus ieško prieglobsčio vidinėje citadelėje) ženklas.