Kompaktinėje plokštelėje „Concerto Claro“ – lietuviškos muzikos klarnetui klasika

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro klarnetininkas ir Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvinteto įkūrėjas bei narys Andrius Žiūra išleido kompaktinę plokštelę „Concerto Claro“ (garso įrašų studija „MAMA Studios“), kurioje įamžinti lietuvių kompozitorių kūriniai klarnetui. Ką tik pasirodžiusiame leidinyje skamba Juliaus Juzeliūno Koncertas klarnetui ir styginiams, Osvaldo Balakausko Koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui „Concerto Claro“ ir Anatolijaus Šenderovo „...after Chagall“ klarnetui, styginių kvartetui ir mušamiesiems. Kūrinius atliko Andrius Žiūra (klarnetas, bosinis klarnetas) ir visas būrys jo scenos bičiulių – Arkadijus Gotesmanas (perkusija), styginių kvartetas „Chordos“, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“ (meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas).

Įrašų idėjos autorius ir iniciatorius A. Žiūra pabrėžia istorinę šios kompaktinės plokštelės reikšmę. „Muzikos dėl muzikos idėja šį kartą liko antrame plane. Lietuvos muzikos istorijoje pastebėjau kūrinių klarnetui solo spragą. Stambių formų kūrinių šiam instrumentui nėra daug, o ir iš tų kelių įrašyta stebėtinai mažai“, – sakė klarnetininkas.

Atspirties tašku šiai kompaktinei plokštelei tapo J. Juzeliūno Koncertas klarnetui ir styginiams. 1985-aisiais sukurtas kūrinys, kuriame atsispindi kompozitoriaus susidomėjimas Rytų muzikinėmis kultūromis, koncertų salėse skambėjo ne kartą, tačiau įrašo pavidalu kompaktinėje plokštelėje išleidžiamas pirmą kartą. Šį kūrinį A. Žiūra išgirdo dar besimokydamas mokykloje, atliekamą klarnetininko Algirdo Budrio, kuriam šis kūrinys J. Juzeliūno ir buvo dedikuotas. Šis senas radijo įrašas leido A. Žiūrai tiksliau perteikti kompozitoriaus mintį, nes, kaip pasakoja A. Žiūra, natose yra užrašyta ne viskas. „Juzeliūnas užrašė tik aiškią formą ir garsaeilius, bet klarneto specifikos niuansus tenka sugalvoti pačiam solistui. Šis senas, dėl prastos garso kokybės leidybai netinkamas profesoriaus Budrio įrašas man leido suprasti, kaip kūrinį įsivaizdavo pats Juzeliūnas“, – kūrybinio proceso momentais dalijasi A. Žiūra.

Klarnetininkas sako, kad kiti kompaktinėje plokštelėje sugulę kūriniai į trijulę susidėliojo savaime. Osvaldo Balakausko Koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui atlikėjui turi ypatingą reikšmę, nes prie šio kūrinio gimimo prisidėjo ir jis pats. 2008 m. specialiai kameriniam ansambliui „Musica humana“ ir A. Žiūrai rašytas kūrinys „Concerto Claro“ pavadinimą gavo vėliau, klarnetininkui besidalinant muzikinėmis idėjomis su kompozitoriumi. Pasak A. Žiūros, „Concerto Claro“ – tai ne tik kūrinio pavadinimas, bet ir žodžių kombinacija, turinti svarbią semantinę prasmę – ji nurodo į koncertinę, virtuozišką klarneto muziką. Būtent todėl šis O. Balakausko kūrinys ir tapo centrine kompaktinės plokštelės ašimi ir pavadinimu.

Anatolijaus Šenderovo „...after Chagall“ klarnetui, styginių kvartetui ir mušamiesiems – vienas paskutinių kompozitoriaus kūrinių, sukurtas specialiai Andriui Žiūrai, styginių kvartetui „Chordos“ ir perkusininkui Arkadijui Gotesmanui. Šioje kompozicijoje A. Šenderovas reflektuoja įspūdžius pirmą kartą išvydus vieno žymiausių litvakų menininkų Marco Chagallo vitražų „Dvylika Izraelio genčių“ atspindžius. A. Žiūra sako, kad jo paties indėlis į kūrybinį procesą buvo didelis – atlikėjas su nostalgija prisimena ilgas valandas, praleistas generuojant ir gludinant kūrinio idėjas drauge su kompozitoriumi A. Šenderovu. „Tai buvo pats betarpiškiausias bendradarbiavimas su kompozitoriumi mano gyvenime. Šenderovas buvo ypatingai atsidavęs muzikai ir norui į kūrybinį procesą įtraukti atlikėjus“, – prisimena A. Žiūra.

„Concerto Claro“ – tai savotiška A. Žiūros duoklė lietuviškos muzikos klarneto istorijai. Atlikėjas sako norėjęs, kad šie kūriniai neliktų užmarštyje. „Kone pusė šios muzikos nėra užrašyta natose, ji užfiksuota mano ir mano kolegų atmintyje. Tą originalią, bendradarbiaujant su kompozitoriaus gimusią improvizaciją, mes turime galvoje, tad norėjau ją perduoti ateities kartoms. Tiesiog padariau tai, kas turi būti padaryta“, – sako A. Žiūra.

Leidinį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.