Besirengiant šuoliui

Fortepijonų salono „Organum“ koncertų salėje gegužės 24 d. įvairios ir solidžios programos rečitalį atliko pianistė Anna Geniušienė, netrukus išvyksianti į XVI Tarptautinį Vano Cliburno pianistų konkursą JAV. Patekti į šį prestižinį renginį bandė 388 pianistai (amžiaus riba – nuo 18 iki 30 metų). Solidi tarptautinė komisija etapais atrinko tik 30 ryškiausių, profesionaliausių dalyvių. Nuostabu, kad tarp jų pateko ir A. Geniušienė, su savo sutuoktiniu Luku Geniušu dabar gyvenanti Lietuvoje.

Konkursas įkurtas 1962 m., pagerbiant įžymų pianistą V. Cliburną, ir vyksta kas ketveri metai. Aukso medalio laimėtojas gaus 265 000 dolerių ir trejus metus galės naudotis vadybininkų paslaugomis, vertinamomis daugiau nei milijonu dolerių. Tai neįkainojama paspirtis karjerą pradedantiems pianistams. Birželio 18 d. bus paskelbti konkurso laimėtojai bei specialūs apdovanojimai. Kaip pranešė V. Cliburno konkurso prezidentas Jacques’as Marquisas, šiame renginyje nesvarbi tautybė, kilmė ar etniškumas – svarbu talentas ir profesionalumas. Konkurse smerkiama Kremliaus režimo agresija, palaikoma narsių ukrainiečių drąsa ginant savo šalį.

Prieš koncerto pradžią „Organum“ salės šeimininkė muzikologė Dalia Tarailaitė-Sverdiolienė jau beveik nuolatiniams koncertų lankytojams ne tik papasakojo apie ryškiausius čia vykusius koncertus, „Bösendorfer“ firmos fortepijoną, kuriuo skambins A. Geniušienė, bet ir įdomiai bei turiningai pristatė vakaro programą, nuoširdžiai bendravo su publika. Buvo galima paaukoti ukrainiečiams, paremiant juos narsioje kovoje.

Įdomu buvo susipažinti su A. Geniušienės artistine asmenybe, jos pasirengimu nepaprastai atsakingam konkursui, kurio repertuaro dalį pianistė atliko koncerte. Labai įdomiai nuskambėjo Johanneso Brahmso Keturios baladės, op. 10. Buvo juntama pianistės branda, maksimalus susikaupimas, tarsi žiniuonės hipnotizavimas rafinuota interpretacija lėtose pjesėse d-moll, D-dur (abi Andante) ir B-dur (Andante con moto). Labai veržliai, gyvybingai suskambo trečioji baladė b-moll (Intermezzo. Allegro).

Nustebino itin temperamentingai, uždegančiai charakteringai atliekama Bélos Bartóko Sonata (Sz. 80). Pirmoje (Allegro moderato) ir trečioje (Allegro molto) dalyse nuostabą kėlė ypač greiti tempai, žaibiška reakcija į sudėtingus virtuozinius darinius, didžiulis profesionalumas. Įdomiai, išraiškingai ir spalvingai nuskambėjo antra Sonatos dalis (Sostenuto e pesante). Neabejoju, kad tokia įtraukianti, uždeganti ir ryškiai virtuoziška interpretacija turėtų patikti konkurso komisijai.

Antros koncerto dalies programos atlikimas sukėlė įvairių minčių. Ludwigo van Beethoveno 7 Bagatelės, op. 33, pianistės buvo kruopščiai išanalizuotos, kiekviena detalė išdailinta. Greitesnių tempų pjesės skambėjo veržliai, grakščiai. Kilo mintis, gal būtų dar geriau, jei bagateles pianistė traktuotų kiek paprasčiau, atviriau, ne taip intymiai.

Itin virtuozinė Ferenco Liszto Parafrazė Danza sacre ir Duetto finale Giuseppe’s Verdi operos „Aida“ temomis (S. 436) man pasirodė taip pat kiek per švelni, per daug detalizuota. Skambinant svarbiausias temas ir melodijas, kurios apipintos ypač greitais smulkių natų vėriniais, šie atrodė lyg bespalviai, be tembro. Pianistės pirštai lakstė nepaprastai greitai, bet nepajutau Liszto virtuozinei muzikai būdingo blizgesio, sumanymo užmojo, kūrinio formos vientisumo. Tiesa, sunku aprėpti tokio pobūdžio muzikinių perdirbinių formą. Šiuo atveju atrodė, kad Anna labiau norėjo atskleisti kūrinio lyrinę dvasią.

Sergejaus Prokofjevo Sonata Nr. 8, op. 84, – labai sudėtinga visais atžvilgiais. Atsimenu, kaip ryškiai, stulbinančiai šią Sonatą skambino Sviatoslavas Richteris, padaręs įspūdį visam gyvenimui. Ryškus, vyriškas temperamentas, audringa ir mąsli interpretacija. Ilgai tuomet netilo ir šio kūrinio muzikinės kalbos naujumo aptarinėjimas. Tai buvo pirmas Prokofjevo Sonatos atlikimas. A. Geniušienės traktuotė apgalvota, išanalizuota, bet atrodė šiek tiek sukaustyta. Finalinė dalis Vivace blizgėjo užtikrintumu, greičiu, užsidegimu. Kilo mintis, kad gal vertėtų ir lėtas, ir greitas dalis skambinti laisviau, suteikti muzikai daugiau erdvės. Galbūt konkurse taip ir bus, o šiame koncerte buvo juntamas Annos jaudulys, didelis susikaupimas atliekant tokius skirtingus ir solidžius opusus.

Šiai nepaprastai talentingai ir darbščiai pianistei norisi palinkėti ištvermės ir didžiulio pasitikėjimo savo jėgomis.