Ovacijas kėlė didžiausių Azijos koncertų salių publika

Spalio vidurys Lietuvoje vėsus, merkia rudens lietūs, o Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas bei vyriausias dirigentas Modestas Pitrėnas sėkmingai koncertuoja didžiausiame Indijos mieste Mumbajuje ir Tailando sostinėje Bankoke, kur trisdešimt du laipsniai karščio. Šis koncertų ciklas atveria vartus renginiams, skirtiems Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui paminėti. Ypač šiltai kolektyvą priėmė Indijos klausytojai. Prie koncertų didžiausioje šalies, o gal ir visos Azijos salėje, esančioje Mumbajaus Nacionaliniame scenos menų centre organizavimo labai daug prisidėjo vienas žymiausių pasaulio dirigentų Zubinas Mehta, gimęs ir muziko kelią pradėjęs šiame mieste. Po itin sėkmingo pirmojo pasirodymo visas orkestras buvo pakviestas ištaigingai vakarienei, kurioje dalyvavo Indijos ir Lietuvos politiniai veikėjai, žydų bendruomenių vadovai bei kelios dešimtys koncertinės kelionės rėmėjų.

 

Baigiantis kelionei, pasidalinti įspūdžiais pakvietėme Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinę direktorę Rūtą Prusevičienę, LNSO meno vadovą ir vyriausią dirigentą Modestą Pitrėną bei kolektyvo antrąją koncertmeisterę Rasą Vosyliūtę.

 

Gerbiama direktore, malonu Jus matyti keliaujančią tarp klegančio kolektyvo. Prašau papasakoti apie orkestro gastrolių į tolimas Centrinės ir Pietryčių Azijos šalis organizavimą?

 

Rūta Prusevičienė: Ši kelionė pradėta rengti padedant mūsų ilgamečiam partneriui – Martyno Kėvišo vadovaujamai agentūrai „Riverside music“. Agentūra šiame regione ne kartą organizavo koncertus pasaulio orkestrams. Pirmosios LNSO gastrolės į Japoniją 2010 m. buvo labai intensyvios, bemaž mėnesį orkestras koncertavo kone visose didžiausiose šalies koncertinėse erdvėse, net du kartus – tobulos akustikos „Suntory Hall“ Tokijuje.

 

Kūrybinė kelionė, kurią dabar sėkmingai baigiame, nėra ilga, nors nuo Tėvynės nutolome per dešimtį tūkstančių kilometrų, gyvenome trejose laiko juostose. Per aštuonias dienas įvyko du koncertai didžiausiame Indijos mieste Mumbajuje ir vienas koncertas Tailando sostinėje Bankoke. Šie renginiai pradeda Lietuvos valstybingumo šimtmečiui skirtų koncertų ciklą. Pirmasis pasirodymas Mumbajuje dedikuotas ir diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Indijos užmezgimo 25-mečiui. Šie trys koncertai mus yra ilgai laukti ir svarbūs. Jie įvyko tik daugybės partnerių ir rėmėjų pastangų dėka. Tai ilgalaikių ryšių ir bendro darbo su koncertinių salių vadovais, mecenatais rezultatas. Tai žinomas Indijos kultūros veikėjas ponas Yusufas Hamiedas, intensyvius prekybinius ryšius su Lietuvos verslininkais palaikanti firma DR JK ir Sahil Tandonų šeimos įmonė „A&Z Exports International“, taip pat ilgametė Lietuvos partnerė Tailando įmonė „Indorama“.

 

Dviem koncertams Mumbajaus nacionalinio scenos menų centro salėje mecenatas Yusufas Hamiedas, salės direktorius Khushroo N. Suntookas, Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Tallat-Kelpša subūrė komandą, gebėjusią du vakarus visiškai užpildyti didžiausią Indijos koncertinę salę. Tai buvo ne atsitiktinė publika. Didžioji jos dalis – Lietuvos bičiuliai, ar tiesiog žmonės, kuriuos su Lietuva sieja istoriniai ryšiai. Pagrindinio mecenato Yusufo Hamiedo mama – litvakė, gimusi ir augusi Lietuvoje, su būsimu vyru – musulmonu iš Indijos – susipažino Berlyne. Jų sūnus Yusufas gimė Vilniuje 1936 m. Biotechnologijų mokslininkas, didžiulės farmacijos kampanijos savininkas Y. Hamiedas dar vadinamas šiuolaikiniu Robinu Hudu, kadangi nenuilstamai kovoja dėl pigių, bet efektyvių vaistų gamybos ir prieinamumo skurdžiausiems pasaulio gyventojams. Mecenatas drauge su Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre koncertavusiu Izraelio filharmonijos simfoniniu orkestru, kurio vadovas žymus pasaulio dirigentas, Yusufo bendraklasis, Zubinas Mehta, lankėsi Lietuvoje. Jį sužavėjo gimtasis Vilnius, atgimė kraujo ryšių žadinami jausmai ir filantropas priėmė atsakingo ir plataus užmojo sprendimą padėti organizuojant LNSO koncertus Indijoje. Į vieno iš dviejų koncertų programų buvo įtrauktas žymusis žydų kilmės kompozitoriaus Maxo Brucho koncertas smuikui, kurį atliko Maratas Besingalijevas, kazachų kilmės smuikininkas, šiuo metu užimantis Indijos simfoninio orkestro koncertmeisterio ir orkestro direktoriaus pareigas. Mumbajaus Nacionalinis scenos menų centras skatina vakarietiško profesionaliojo meno plėtrą. Kasmet vyksta apie šešis šimtus renginių, įskaitant ir kino filmų premjeras. Tai nepaprastas darbas, nes Indijoje, vis tik, vyrauja domėjimasis tradicine etnine muzika ir kinu, o menų centras – tai tarsi Vakarų meno forpostas Indijoje.

 

Organizuoti tokias tolimas gastroles nėra paprasta ne vien menine prasme, iškyla daug grynai techninių uždavinių. Juos sėkmingai sprendė LNSO gastrolių vadybininkė Vaiva Bukytė. Labai trumpu laikotarpiu reikėjo aštuoniasdešimt tris pasus pateikti vizoms Tailando konsulatui, Indijos ambasadai Varšuvoje. Mums neprastai daug padėjo Indijos garbės konsulas, buvęs kariškis, šiuo metu žymaus restorano „Sue‘s Indian Raja“ Vilniuje savininkas Rajinderis Kumaras Chaudhary. Indijoje jautėme nepaprastą draugišką šilumą ir svetingumą. Kiekvienu orkestro nariu buvo pasirūpinta, pasidomėta, visur jautėme indiškąją „Namaste“ kultūros gaivą: „svečias į namus – Dievas į namus“. Gal dėl to šiame kontinente klesti turizmas, apimantis ne tik pažintines-poilsines bet ir kultūrines keliones. Indijoje ir Tailande aplankėme daug nuostabių šventyklų, kitų įdomių kultūrinių objektų. Spalio tryliktoji – Tailando karaliaus mirties metinių diena, dėl šios priežasties buvo viena diena nukeltas LNSO koncertas, tad kolektyvas mėgavosi laisvadieniu, kurio metu buvo galima susipažinti su Bankoko įžymybėmis.

 

Trumpam grįžkime į pirmąjį koncertą Mumbajuje ir po jo vykusį grandiozinį priėmimą, kuriuose matėme žymius Lietuvos politikus bei kultūros veikėjus. Kaipgi derinosi muzika ir politika?

 

Labai prasminga, kad šio vakaro metu atsirado suderinti du įsimintinus įvykius – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lankėsi Mumbajuje ir Delyje, kur pasirašė ypatingai svarbią, net dvidešimt metų derintą ekstradicijos sutartį o taip pat Lietuvos verslo atstovų delegacijos vizitą. Reikšminga ir tai, kad koncerte lankėsi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniuje susipažinusi su Yusufu Hamiedu. Ši pažintis išaugo į labai šiltą draugystę, kurios atgarsiai pasiekia ir mūsų kolektyvo esamas bei būsimas gastroles Azijos šalyse. Diplomatinių, ekonominių, kultūrinių ryšių įtvirtinimas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertais – tai unikalus, svarbus įvykis ir indėlis dviejų valstybių santykių plėtotėje. Pamenu, po mūsų orkestro koncerto San Paule Brazilijoje Lietuvos generalinė konsulė išreiškė padėką, sakydama, jog neįsivaizduoja geresnio Lietuvos prisistatymo, kaip ką tik nuskambėjusi muzika, kurioje skleidėsi aukštas profesionalumas, tautos kultūra ir mažos šalies gebėjimas bendrauti su didelėmis pasaulio  valstybėmis. Tai yra labai svarbus mūsų pažangios šalies įvertinimas.

 

Antrajame koncerte Mumbajuje skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, simboliškai įprasmindama Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių 25-metį. Publikos puikiai įvertintose koncertinėse programose dar skambėjo Edvardo Griego siuita iš muzikos dramai „Peras Giuntas“, Johanneso Brahmso simfonija Nr.4, Sergejaus Prokofjevo simfonija Nr. 5, Ferenco Liszto antroji „Vengriškoji rapsodija“ ir nepamainomas bisas – Brahmso penktasis „Vengrų šokis“. Šias dramatiškas ir kartu romantiškas simfonines drobes ypač ryškiai, įtaigiai, atskleisdamas gilų kūrinių emocinį krūvį, perteikė orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas. Maestro sulaukė ne tik nuoširdžių klausytojų ir gastrolių organizatorių padėkų, bet ir kvietimo sugrįžti bei padirbėti su Indijos simfoniniu orkestru.

 

Girdėjome, kad po šio koncertinio turo namo dar negrįžtate, kurgi veda tolimesni kūrybiniai maršrutai?

            

Vykstu į Kiniją. Nuo 2006-ųjų beveik kasmet keliauju į vieną svarbiausių Azijos festivalių – Šanchajaus menų festivalį, kuris šio renginio metu organizuoja didelę scenos menų mugę. Daugiau kaip dešimtmetį Lietuvos nacionalinė filharmonija pristato geriausius savo ir šalies kolektyvus. Užsimezgė nepaprastai šilti tiesioginiai ryšiai su daugeliu Kinijos salių, festivalių, prodiuserių, net ir su Vakarų šalių agentūromis, turinčiomis savo padalinius Kinijoje. Šių ryšių dėka šioje šalyje ne kartą koncertavo Lietuvos kamerinis orkestras, kuriam dirigavo Robertas Šervenikas ir Modestas Barkauskas, publiką džiugino Artūro Noviko vadovaujamas vokalinis ansamblis „Jazz Island“, kasmet Kinijoje lankosi „Baltijos gitarų kvartetas“. Kinijos meno pasaulis neapsieina be režisieriaus Oskaro Koršunovo ir jo trupės pastatymų. Kinijoje šoko Anželikos Cholinos šokio teatras, o man viešint Šanchajaus festivalyje tuo pačiu metu su kinų teatro trupe dirbo ir premjerą pastatė režisierė Ramunė Kudzmanaitė bei kompozitorius Faustas Latėnas. Žymiausiose Kinijos scenose gastroliavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupė su Piotro Čaikovskio baletu „Gulbių ežeras“. Dabartinėse Nacionalinio simfoninio orkestro gastrolėse po Azijos šalis dalyvauja Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro trimitų grupės koncertmeisteris Algirdas Januševičius, su juo drauge keliausime į Kiniją, kur trimitininkas atliks muzikinę partiją Nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Mūsų klasė“.

 

Kinijos scenos menų rinka intensyviai profesionalėja ir plečiasi. Suburti pastovūs kolektyvai, sukurta ypatingai moderni infrastruktūra. Sėkmingai gyvuoja didžiuliai, šiuolaikiškai įrengti operos teatrai, koncertų salės, multifunkciniai kultūros centrai. Šias erdves reikia prasmingai užpildyti ir užsienio kultūrą propaguojančiais kolektyvais. Rinka yra begalinė, tad džiaugiamės, kad ir Lietuvos menininkai randa savo vietą ir perspektyvius kontaktus. Pagrindinis mano kelionės į Šanchajaus scenos menų festivalį uždavinys – pristatyti galimas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, dirigento Modesto Pitrėno ir pianisto Luko Geniušo gastroles, vyksiančias ateinantį pavasarį. Jau vyksta intensyvios derybos su keletu Kinijos miestų. Tikimės, kad kolektyvas į šias gastroles sėkmingai nukeliaus. Derybos su Azijos šalių meno atstovais nėra paprastos, tačiau manome, kad partneriai patikimi, ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga aplankysime ne tik keletą didžiausių Europos koncertinių salių, bet ir Kinijos simfoninės muzikos mylėtojus.

 

***

Kada sužinojote apie šią koncertinę kelionę, kaip jus ši naujiena nuteikė ir kaip jaučiatės dabar, kai ši nelengva, bet orkestrui labai sėkminga koncertinė išvyka jau praeityje?

 

Rasa Vosyliūtė: Su įvairiais kolektyvais esame aplankę ko ne visą pasaulį, tačiau Indijoje ir Tailande dar neteko pabuvoti. Buvo įdomu palyginti šias Azijos šalis su kitomis, kuriose jau lankiausi.

 

Sakyčiau, kad koncertai pavyko vis geriau, gastrolėse taip būna neretai. Antrasis koncertas nuskambėjo tikrai puikiai, na, o trečiasis pasirodymas Bankoke labiau pavyko, nei pirmasis. Jo metu publika plojo stovėdama, jautėsi visuotinis susižavėjimas, tačiau orkestras griežė po lėktuvuose praleistos nakties, tad artistams ir dirigentui reikėjo labai stipriai susikoncentruoti.

 

Kelionė organizuota taip, kad atvykus į šias tolimas šalis galėtumėm rasti vieną kitą valandą platesnei pažinčiai su vietos kultūra, architektūra, socialine aplinka. Visus stebino Indijos kontrastai, kur greta aukštų dangoraižių klesti neturtas ir skurdas. Mes, europiečiai, galime pasimokyti šios šalies gyventojų kantrybės ir gebėjimo prisitaikyti prie esamos padėties. Griežiant Indijoje, vaikščiojant po Mumbajaus gatves, manęs neapleido klausimas – koks klasikinės muzikos reikalingumo šioje šalyje lygmuo? Aplink tiek daug tradicinių menų, labai savita ir giliai įsišaknijusi vietinė sociokultūra... Taip ir grįžtu namo su tuo dideliu klaustuku...

 

Labai išsiplėtė dvasinis-vertybinis akiratis. Matėme tokį skurdą, kokio daugelis mūsų negalėjo net įsivaizduoti. Keista, bet tai teikė vidinės stiprybės. Tikime, kad grįžus namo, jei ištiktų negandos, visada prisiminsime, kad tikrai yra kur kas blogiau gyvenančių žmonių, nuolankiai susitaikiusių su likimu.

 

Tailandas – labai įdomi šalis, tačiau niekada nebus mano mėgstamiausia. Dar niekada nemačiau tokio masto prekybos gerąja ir blogąja prasme. Tai labai išryškėja naktinio gyvenimo metu, kai paviršiun iškyla prekyba žmogaus kūnu, apjungianti abi lytis ir įvairiausio amžiaus žmones, įskaitant ir vaikus. Tai mane labai prislėgė. Mūsų gastrolių metu Tailandas minėjo pirmąsias savo karaliaus mirties metines. Dėl šio įvykio buvo nukeltas mūsų koncertas, tad orkestras išnaudojo laisvą dieną. Visi sostinės gyventojai vilkėjo tik juodus rūbus, miesto gatvės išdabintos gedulingais kaspinais, nedirbo parduotuvės. Neužmirštamą sukauptumo įspūdį paliko Budos šventovės, tačiau ir tai sunkiai derėjo su begaliniu prekeivių noru kuo daugiau pasipelnyti.

 

Dabar, sėdint į Lietuvą skraidinančiame lėktuve, galima pasakyti, kad kelionė buvo labai įdomi tiek muzikine, tiek pažintine prasme. Žinia, šie įspūdžiai nevienalyčiai, tačiau jų tikrai netrūksta.

 

***

 

Grįžtame iš sėkmingų Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro gastrolių į tolimas Azijos šalis. Kiek žinome, tai tikrai nėra pirma Jūsų koncertinė kelionė su LNSO?

 

Modestas Pitrėnas: Tai pirmoji mano kelionė su Nacionaliniu simfoniniu orkestru į tokius tolimus kraštus. Koncertavome Lenkijoje, keliavome į Prahą, tačiau į tarpkontinentinę koncertinę išvyką leidomės pirmą kartą. Nepavadinčiau šių gastrolių didelėmis, nes užtruko šiek tiek ilgiau nei savaitę, atlikome tris koncertus, tad pavadinčiau jas gana komfortiškomis. Išvykoje mėgavomės galimybe ne tik pasidalinti muzikinėmis patirtimis, bet ir pajausti tolimųjų Azijos kraštų dvasią, užčiuopti gyvenimo pulsą, pažintį įvairiabriaunę kultūrą.

 

Jūsų diriguojamas kolektyvas sulaukė didelio publikos dėmesio – žmonės plojo pagarbiai stovėdami, aidėjo sveikinimo šūksniai. Kaip vertinate kolektyvo koncertinius pasirodymus ir įvairias jo būsenas nelengvos kelionės metu? Gal jau yra Azijos koncertines sales nušviečiančių ateities planų?

 

Kalbant apie mūsų koncertus, labai aiškiai jaučiamas susidomėjimas, sudaryta puiki nuomonė. Kaip orkestro vadovas, gavau ir asmeniškų pasiūlymų. Vidinė nuojauta sako, kad bendradarbiavimas su Azijos koncertinėmis organizacijomis turėtų tęstis. Vertinu šias gastroles puikiai. Kolektyvas koncertavo stabiliai susitelkęs, nesijautė kokybinio bangavimo. Po ilgos kelionės, pirmajame pasirodyme gal ir jautėsi šiokia tokia įtampa, tačiau nugalėjo sutelktumas ir įdėto repeticijų darbo prasmė.

 

Šioje koncertinėje išvykoje kolektyvas nukeliavo dvidešimt tūkstančių kilometrų. Tai nemažas atstumas, galintis paveikti muzikos atlikimo kokybę, orkestrinę discipliną, net ir fizinę muzikų sveikatą. Ar neatsirado naujų patirčių?

 

Keliaudamas orkestras pereina į vadinamąjį, neretai sunkiai nuspėjamą, „gastrolių režimą“. Ar tai būtų Latvija, ar Lenkija, Indija, kolektyvas patenka į nepažįstamas koncertines sales, keičiasi paros režimas ir visa aplinka. Tai verčia kitaip funkcionuoti visą muzikų organizmą, ženkliai keičiasi socialiniai pojūčiai. Įvykę puikūs koncertai atskleidė, kad kolektyvas yra stabilus, neįvyko nė vieno didesnio sunegalavimo, būdingo šiltiesiems Azijos kraštams. Man susidarė įspūdis, kad kolektyvas yra brandus ir solidus, o tai stiprina tikėjimą, kad esme teisingame bendrame kelyje.

 

Kartu atlikome tris koncertus – du Indijoje, Mumbajuje, ir vieną Tailande, Bankoke. Gal kuris nors pasirodymas paliko ryškesnių įspūdžių?

 

Apie pirmąjį nenorėčiau daug kalbėti – tai buvo pirmas koncertas po varginančios kelionės, orkestras dar kvėpavo lėktuvo oru, nors publika to nepajuto, salėje kilo ovacijos. Kiti du koncertai visais požiūriais atskleidė orkestro pajėgumą, daugiabriaunę kolektyvo kokybę. Mane labai džiugino puikiai atlikta Prokofjevo Penktoji simfonija Mumbajuje, Bramso Ketvirtoji Bankoke, nepriekaištingai atlikta Liszto „Vengriškoji rapsodija“. Griežti tokiose salėse – tai jau ne vien iššūkis, bet ir didelis malonumas bei rimta atsakomybė. Pastudijavęs bukletą, sužinojau, kad Bankoko Muzikos ir šokio festivalyje dalyvavo Izraelio filharmonijos simfoninis orkestras, šiuo metu mes konkuruojame su Šanchajaus orkestru. Tai žymiausi Azijos ir Europos kolektyvai, tarp kurių ir mūsų orkestras yra pagerbtas. Manau, kad tai – geras ženklas, nušviečiantis kūrybinius ateities maršrutus.

 

Kurgi driekiasi tolimesni Jūsų kaip dirigento keliai?

 

Tik grįžęs, turiu galvoti apie tolimesnius Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo šimtmečio renginius. Rengiuosi koncertui Šveicarijoje, kurio pirmoje dalyje skambės Čiurlionio simfoninė poema „Miške“ bei latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko koncertas anglų ragui ir simfoniniam orkestrui, solo partiją atliks vietinis solistas. Antroje dalyje atliksime Šeštąją „Patetinę“ Čaikovskio simfoniją h-moll. Baltijos regiono sąskambiai labai domina Šveicarus, manau, kad tai spalvinga ir puiki Baltijos šalis reprezentuojanti programa.

 

Dėkoju už įdomų ir šiltą pokalbį, linkiu kuo geriausios kūrybinės sėkmės!

Kalbino ir parengė Remigijus Vitkauskas