Nacionalinėje filharmonijoje skambėjo programa „Orkestro kelionė į Italiją“
Sausio 21 d. Nacionalinėje filharmonijoje muzikos mylėtojus šildė kaitri Italijos saulė, svaigino itališko vyno purslai, žavėjo jūros bangų vaivorykštės. Programoje „Orkestro kelionė į Italiją“ skambėjo šios šalies kompozitorių ir pasaulio sostinei Romai dedikuoti kūriniai. Nors muzikos geografinis regionas gana siauras, jos gimimo laikotarpis platus – nuo XIX a. prancūzų kompozitoriaus Georges’o Bizet iki šiandien klestinčių italų kompozitorių Giovanni Sollimos ir Nicolos Compogrande.
Saulėtą rugsėjo 14-tosios rytmetį Pasažo skersgatvyje Vilniuje būriavosi Vytauto Didžioiojo universiteto Švietimo akademijos studentai. Būsimieji muzikos mokytojai rinkosi paklausyti Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro sezono atidarymo koncerto generalinės repeticijos. Programoje – Eduardo Balsio simfoninė poema „Jūros atspindžiai“, Richardo Strausso simfoninė siuita „Rožės kavalierius“ ir legendinis prancūzų impresionisto Mourice’o Ravelio „Bolero“.
Pokalbis su festivalio meno vadovu maestro Juozu Domarku
Nors poilsiautojus džiugino tropiniai vasaros karščiai, Nacionalinėje filharmonijoje virė kūrybinis darbas. Su Nacionaliniu simfoniniu orkestru dirbo ilgametis jo meno vadovas, o dabar – garbės dirigentas Juozas Domarkas. Kolektyvas parengė Jono Tamulionio „Lietuviškąjį Requiem“. Šiuo tautine dvasia alsuojančiu opusu rugpjūčio 27 d. pradėtas Tarptautinis Mykolo Oginskio muzikos festivalis Plungės Oginskių rūmuose.
Pokalbis su Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene
Gerbiamoji direktore, prieš kurį laiką Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninis orkestras grįžo iš labai sėkmingų gastrolių Varšuvoje ir Berlyne. Gal išgirstume keletą žodžių apie šių koncertų idėjos gimimą, jos įgyvendinimo kelius ir organizavimo subtilybes?
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertai Varšuvos filharmonijoje ir Berlyno Koncertų salėje – tai bene pagrindiniai LNSO koncertai užsienyje, skirti Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui paminėti. Programą ir laiką su salėmis derinome ilgiau nei dvejus metus. Norint, kad koncertai patektų į šių salių programas, teko siūlyti įdomią programą ir atlikėjus. Tad galų gale, be jokios abejonės, šiuo metu įdomiausios ir ryškiausios lietuvių dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos vardas ir jos pasiūlyta programa įtikino Varšuvos ir Berlyno koncertų organizatorius. Varšuvoje mūsų koncertas buvo įtrauktas į prestižinį ciklą „Didieji pasaulio orkestrai“, o Berlyne – į intensyvų ir įdomų festivalį „Baltikum“, pristatantį žymiausius trijų Baltijos valstybių atlikėjus ir kompozitorius. Koncertų bukletuose LNSO koncertas įtrauktas būtent į šių koncertų ciklą. Koncertai įvyko bendromis partnerių, organizatorių, rėmėjų, ambasadų, kultūros ministerijos darbuotojų pastangomis. Kaip minėjau, pradėjome organizuoti labai seniai, buvo kreiptasi į Kultūros ministerijos administruojamą Šimtmečio renginių programą, ir gautas finansavimas visai orkestro kelionei, salėms, reklamai. Prie dirigentės, solistų finansavimo Berlyne prisijungė „Konzerthaus“ administracija. Kviečiant svečius, informacijos sklaidoje ir t.t. ženkliai prisidėjo Lietuvos ambasados Varšuvoje ir Berlyne. Jų svečiams buvo skirta apie pusė salės vietų. Galima paminėti, kad Varšuvos filharmonijos Didžiojoje salėje yra 1200 vietų, o Berlyno „Konzerthaus“ telpa 1600 klausytojų. Abi salės buvo pilnos, neatėjo tik tie svečiai, kurie išsigando žvarbaus arktinio vėjo, nes buvo tikrai labai šalta. Bukletuose nurodyta ir daug komercinių rėmėjų: „Kauno tiltai“, „Maxima“, „PZU“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Amber grid“ , „Lotos“, „Litgrid“, „Trakcija, „LitPalink“ visos bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės, ir tos, kurios palaiko glaudžius Lietuvos ir Lenkijos partnerystės ryšius. Neprastai palankiai sutikti koncertai, kuriuose stovėdama publika ovacijomis kelis kartus kvietė atlikėjus ir orkestrą į sceną, atskleidė vieną svarbiausių dalykų – jei mes tokiame aukštame lygyje strateguojame savo prisistatymus užsienyje ir gebame taip iš anksto sutelkti jėgas, vadinasi, galime pasiekti pasaulinio lygio rezultatų. Prieš koncertą Berlyne Europos kultūros televizija ARTE drauge su vokiečių CDF ir LRT rodė filmą apie Mirgą Gražinytę-Tylą. Prie mūsų koncerto prisijungė Mirgos jaunesnioji sesuo Onutė – puiki pianistė, studijuojanti Hanoveryje, atvyko slovakų altininkas Milanas Radičius. Osvaldo Balakausko penkias dainas lietuvių kalba puikiai parengė Katovicų choro grupė, vadovaujama Anos Šostak. Ji ne tik vadovauja chorui, bet yra kompetentinga šiuolaikinės muzikos žinovė. Ne kartą teko matyti A. Šostak apie naujus kūrinius kalbantis su šiuolaikinės lenkų muzikos grandu, dideliu Lietuvos bičiuliu maestro Krzysztofu Pendereckiu. Labai gaila, dėl ligos kompozitorius negalėjo atvykti į koncertą, tačiau žmona Elżbieta Penderecka ne kartą, kvietusi mus į savo organizuojamą Ludwiko van Beethoveno „Velykų festivalį“ Varšuvoje, klausėsi mūsų pasirodymo, ir iš čia pat, po koncerto, parašė susižavėjimo kupiną laišką, ypač išskirdama Balakausko ir Igorio Stravinskio kūrinių interpretacijas. Labai džiaugiamės, nes atsiliepimai atskleidžia, jog klausytojai buvo įkvėpti puikios muzikos ir jos atlikimo.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro gastrolių akimirka su Mirga Gražinyte-Tyla
Paskutinę žiemos dieną Varšuvoje spaudė trylikos laipsnių šaltukas, tačiau Filharmonijos Didžiojoje salėje galinga polifonija aidėjo atbundančio pavasario paukščių bei kitokių Dievo sutvėrimų balsai, genialiai sujungti Igorio Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris“ muzikoje. Koncertais Varšuvos filharmonijoje ir Berlyno „Konzerthaus“ salėje prasidėjo Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio renginiai Europos sostinėse, organizuojami Lietuvos nacionalinės filharmonijos. Nacionaliniam simfoniniam orkestrui gastrolėse dirigavo didžiulio pripažinimo pasaulyje sulaukusi jauna dirigentė, Birmingamo simfoninio orkestro muzikos vadovė Mirga Gražinytė-Tyla (repeticijose jai talkino asistentas Martynas Stakionis). Koncertų programa – nekasdieniška, tačiau puikiai susisieja su kalendorine metų laikų kaita, atskleidžia technines, menines bei artistines orkestro galimybes, subtiliai atspindi jaunatviškus ir kartu itin brandžius dirigentės M. Gražinytės asmenybės bruožus. Skoningai, drąsiai ir originaliai koncerte skambėjo ne vien Stravinskio partitūra. Orkestras griežė Ramintos Šerkšnytės „De Profundis“ styginių orkestrui, gruzinų kompozitoriaus Vachtango Kachidzės „Bruderschaft“ altui, fortepijonui ir styginių orkestrui, solistai – Milanas Radičius (altas) ir Onutė Gražinytė (fortepijonas), taip pat Osvaldo Balakausko „Penkias dainas Vinco Mykolaičio-Putino žodžiais“ moterų chorui, smuikui, violončelei, fleitai ir fortepijonui, kurias atliko Katovicų miesto dainininkų ansamblis „Camerata Silesia“ (vadovė Anna Szostak), Algimantas Peseckas (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė), Valentinas Gelgotas (fleita) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas). Per koncerto Varšuvoje pertrauką ir pakalbinau dirigentę M. Gražinytę.
2018 m. vasario 17 dieną Lietuva neteko iškilaus pedagogo, chorvedžio, mokslininko, daugiau nei šimto mokslinių ir publicistinių straipsnių, dainų rinkinių, vadovėlių, keleto mokslinių monografijų autoriaus ir mokslinio redaktoriaus Zenono Rinkevičiaus. Mokslininko interesų ratas platus. Būdamas Maskvos pedagogikos mokslų akademijos doktorantu, apgynė mokslų kandidato (dabar mokslų daktaro) disertaciją „Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių polifoninės muzikos suvokimo ugdymas" (vadovė V. Beloborodova). Vėliau edukologą domino muzikinės kultūros plėtotės, muzikinio mąstymo, muzikos suvokimo klausimai. Šiuo metu paskutinės recenzijos laukia mokslinė monografija „Muzikinis ugdymas – dvasinių vertybių sklaidos veiksnys“.
Pedagogas garsėjo labai lengvu ir suprantamu minčių dėstymo stiliumi. Viena pirmųjų publikacijų – monografija „Mokinių muzikinis ugdymas“ (1993) pelnė ypač didelį populiarumą. Muzikos pedagogai ją vadino tiesiog „Mėlynąja knygute“, sulaukusia ne vieno papildomo leidimo. R. Rinkevičienės ir Z. Rinkevičiaus mokslinė monografija „Žmogaus ugdymas muzika“ išskirtina giliais filosofiniais apmastymais. Mokslininkas veikaluose analizavo ir taikė iškilių tautos mąstytojų Stasio Šalkauskio ir Antano Maceinos suformuotą „idealistinio realizmo“ paradigmą.
Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui iš tolimųjų gastrolių sugrįžus
Pokalbis su dirigentu Modestu Pitrėnu pradedant 77-ąjį Nacionalinės filharmonijos koncertų sezoną
Naują sezoną Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras pradėjo žėrinčia muzika, o dirigavo jo meno vadovas, tarptautinio Grzegorzo Fitelbergo konkurso pagrindinio prizo laimėtojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Modestas Pitrėnas. Per repeticijos pertrauką prieš sezono atidarymą kalbėjomės su dirigentu apie orkestro planus. „Jums labai pasisekė – esu puikios nuotaikos, nes orkestras tikrai gerai groja!“, – iš karto pasakė maestro.
Po Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto „Orkestras iš arti“
Bilietai į sausio 14 d. koncertą Nacionalinėje filharmonijoje, kuriame solo grojo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) artistai, buvo parduoti prieš gerą savaitę. Tą vakarą publika rinkosi iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, o vieną repeticiją smalsiai stebėjo Vilniaus Žvėryno „Vaikystės sodo“ auklėtiniai, lydimi Lietuvos edukologijos universiteto studentų. Repeticijos pertraukos metu pakalbinau Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausią dirigentą Modestą Pitrėną.
Praėjusių metų pabaigoje, 95-metį švenčiančioje Rygos Jazepo Vitolo muzikos akademijoje įvyko žymaus valtornisto Arvydo Klišano (lat. Arvīds Klišāns) aštuoniasdešimtmečiui skirtas koncertas.
A. Klišanas – nusipelnęs Latvijos artistas (suteikta 1976 m.), žymus atlikėjas, pedagogas, tuometinės Sovietų Sąjungos ir tarptautinių konkursų laureatas, išugdęs didelį būrį puikių atlikėjų, garsinančių profesoriaus vardą visame pasaulyje. Muzikų šeimoje išaugęs atlikėjas solisto karjerą Latvijos nacionaliniame simfoniniame orkestre – tuomet Latvijos radijo simfoniniame orkestre – pradėjo 1954 m., būdamas dvidešimties. Ši sėkminga veikla truko net keturiasdešimt ketverius metus. Atlikėjas ne kartą pačiomis palankiausiomis sąlygomis buvo kviečiamas į aukščiausio lygio Sovietų Sąjungos orkestrus, tačiau, būdamas ištikimas savo šalies patriotas, liko gyventi ir muzikuoti gimtojoje Latvijoje. Kaip kviestinis solistas, atliekant P. Čaikovskio Penktąją simfoniją su Maskvos filharmonijos simfoniniu orkestru, muzikas aplankė daugelį Europos, Amerikos šalių, koncertavo Japonijoje ir Meksikoje. Sykį Palerme, Italijoje, po koncerte ypač sėkmingai atlikto įžymiojo valtornos solo, skambančio minėtos simfonijos antroje dalyje, džiūgaujantys gerbėjai solistą ant rankų nešė nuo koncertų salės iki pat viešbučio, kuriame buvo apsistojęs orkestras.