7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Remigijus Vitkauskas

Remigijus Vitkauskas

Italijos saulės nušviesta muzika

Nacionalinėje filharmonijoje skambėjo programa „Orkestro kelionė į Italiją“

Sausio 21 d. Nacionalinėje filharmonijoje muzikos mylėtojus šildė kaitri Italijos saulė, svaigino itališko vyno purslai, žavėjo jūros bangų vaivorykštės. Programoje „Orkestro kelionė į Italiją“ skambėjo šios šalies kompozitorių ir pasaulio sostinei Romai dedikuoti kūriniai. Nors muzikos geografinis regionas gana siauras, jos gimimo laikotarpis platus – nuo XIX a. prancūzų kompozitoriaus Georges’o Bizet iki šiandien klestinčių italų kompozitorių Giovanni Sollimos ir Nicolos Compogrande.

Edmundas Kulikauskas, Onutė Švabauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Edmundas Kulikauskas, Onutė Švabauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Švabauskaitė, Edmundas Kulikauskas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Švabauskaitė, Edmundas Kulikauskas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Benkauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Benkauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Benkauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Benkauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Remigijus Vitkauskas

82-ojo simfoninės muzikos sezono blyksniai Vilniuje ir Cėsyje

Saulėtą rugsėjo 14-tosios rytmetį Pasažo skersgatvyje Vilniuje būriavosi Vytauto Didžioiojo universiteto Švietimo akademijos studentai. Būsimieji muzikos mokytojai rinkosi paklausyti Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro sezono atidarymo koncerto generalinės repeticijos. Programoje – Eduardo Balsio simfoninė poema „Jūros atspindžiai“,  Richardo Strausso simfoninė siuita „Rožės kavalierius“ ir legendinis prancūzų impresionisto Mourice’o Ravelio „Bolero“.

LNSO violončelės festivalyje Cēsyje. A. Rudmieze nuotr.
LNSO violončelės festivalyje Cēsyje. A. Rudmieze nuotr.
Kristaps Bergs, Istvan Vardai ir Modestas Pitrėnas Cēsyje. R. Vitkausko nuotr.
Kristaps Bergs, Istvan Vardai ir Modestas Pitrėnas Cēsyje. R. Vitkausko nuotr.
Alytis Peseckas ir Modestas Pitrėnas. R. Vitkausko nuotr.
Alytis Peseckas ir Modestas Pitrėnas. R. Vitkausko nuotr.
Modestas Pitrėnas ir būsimieji muzikos pedagogai. R. Vitkausko nuotr.
Modestas Pitrėnas ir būsimieji muzikos pedagogai. R. Vitkausko nuotr.
Rasa Vosyliūtė ir LNSO Cēsyje. A. Rudmieze nuotr.
Rasa Vosyliūtė ir LNSO Cēsyje. A. Rudmieze nuotr.
Rasa Vosyliūtė. R. Vitkausko nuotr.
Rasa Vosyliūtė. R. Vitkausko nuotr.
Remigijus Vitkauskas

Mykolo Oginskio muzikos festivalyje

Pokalbis su festivalio meno vadovu maestro Juozu Domarku

Nors poilsiautojus džiugino tropiniai vasaros karščiai, Nacionalinėje filharmonijoje virė kūrybinis darbas. Su Nacionaliniu simfoniniu orkestru dirbo ilgametis jo meno vadovas, o dabar – garbės dirigentas Juozas Domarkas. Kolektyvas parengė Jono Tamulionio „Lietuviškąjį Requiem“. Šiuo tautine dvasia alsuojančiu opusu rugpjūčio 27 d. pradėtas Tarptautinis Mykolo Oginskio muzikos festivalis Plungės Oginskių rūmuose.

Juozas Domarkas, LNSO ir solistai. S. Narkaus nuotr.
Juozas Domarkas, LNSO ir solistai. S. Narkaus nuotr.
Kristina Zmailaitė, Ieva Prudnikovaitė, Edmundas Seilius, Egidijus Dauskurdis, LNSO, Juozas Domarkas. S. Narkaus nuotr.
Kristina Zmailaitė, Ieva Prudnikovaitė, Edmundas Seilius, Egidijus Dauskurdis, LNSO, Juozas Domarkas. S. Narkaus nuotr.
Mykolo Oginskio festivalio atidarymo koncerto akimirka. S. Narkaus nuotr.
Mykolo Oginskio festivalio atidarymo koncerto akimirka. S. Narkaus nuotr.
Remigijus Vitkauskas

Lietuva pasaulyje skamba

Pokalbis su Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene

Gerbiamoji direktore, prieš kurį laiką Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninis orkestras grįžo iš labai sėkmingų gastrolių Varšuvoje ir Berlyne. Gal išgirstume keletą žodžių apie šių koncertų idėjos gimimą, jos įgyvendinimo kelius ir organizavimo subtilybes?

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertai Varšuvos filharmonijoje ir Berlyno Koncertų salėje – tai bene pagrindiniai LNSO koncertai užsienyje, skirti Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui paminėti. Programą ir laiką su salėmis derinome ilgiau nei dvejus metus. Norint, kad koncertai patektų į šių salių programas, teko siūlyti įdomią programą ir atlikėjus. Tad galų gale, be jokios abejonės, šiuo metu įdomiausios ir ryškiausios lietuvių dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos vardas ir jos pasiūlyta programa įtikino Varšuvos ir Berlyno koncertų organizatorius. Varšuvoje mūsų koncertas buvo įtrauktas į prestižinį ciklą „Didieji pasaulio orkestrai“, o Berlyne – į intensyvų ir įdomų festivalį „Baltikum“, pristatantį žymiausius trijų Baltijos valstybių atlikėjus ir kompozitorius. Koncertų bukletuose LNSO koncertas įtrauktas būtent į šių koncertų ciklą. Koncertai įvyko bendromis partnerių, organizatorių, rėmėjų, ambasadų, kultūros ministerijos darbuotojų pastangomis. Kaip minėjau, pradėjome organizuoti labai seniai, buvo kreiptasi į Kultūros ministerijos administruojamą Šimtmečio renginių programą, ir gautas finansavimas visai orkestro kelionei, salėms, reklamai. Prie dirigentės, solistų finansavimo Berlyne prisijungė „Konzerthaus“ administracija. Kviečiant svečius, informacijos sklaidoje ir t.t. ženkliai prisidėjo Lietuvos ambasados Varšuvoje ir Berlyne. Jų svečiams buvo skirta apie pusė salės vietų. Galima paminėti, kad Varšuvos filharmonijos Didžiojoje salėje yra 1200 vietų, o Berlyno „Konzerthaus“ telpa 1600 klausytojų. Abi salės buvo pilnos, neatėjo tik tie svečiai, kurie išsigando žvarbaus arktinio vėjo, nes buvo tikrai labai šalta. Bukletuose nurodyta ir daug komercinių rėmėjų: „Kauno tiltai“, „Maxima“, „PZU“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Amber grid“ , „Lotos“, „Litgrid“, „Trakcija, „LitPalink“ visos bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės, ir tos, kurios palaiko glaudžius Lietuvos ir Lenkijos partnerystės ryšius. Neprastai palankiai sutikti koncertai, kuriuose stovėdama publika ovacijomis kelis kartus kvietė atlikėjus ir orkestrą į sceną, atskleidė vieną svarbiausių dalykų – jei mes tokiame aukštame lygyje strateguojame savo prisistatymus užsienyje ir gebame taip iš anksto sutelkti jėgas, vadinasi, galime pasiekti pasaulinio lygio rezultatų. Prieš koncertą Berlyne Europos kultūros televizija ARTE  drauge su vokiečių CDF ir LRT rodė filmą apie Mirgą Gražinytę-Tylą. Prie mūsų koncerto prisijungė Mirgos jaunesnioji sesuo Onutė – puiki pianistė, studijuojanti Hanoveryje, atvyko slovakų altininkas Milanas Radičius. Osvaldo Balakausko penkias dainas lietuvių kalba puikiai parengė Katovicų choro grupė, vadovaujama Anos Šostak. Ji ne tik vadovauja chorui, bet yra kompetentinga šiuolaikinės muzikos žinovė. Ne kartą teko matyti A. Šostak apie naujus kūrinius kalbantis su šiuolaikinės lenkų muzikos grandu, dideliu Lietuvos bičiuliu maestro Krzysztofu Pendereckiu. Labai gaila, dėl ligos kompozitorius negalėjo atvykti į koncertą, tačiau žmona Elżbieta Penderecka ne kartą, kvietusi mus į savo organizuojamą Ludwiko van Beethoveno „Velykų festivalį“ Varšuvoje, klausėsi mūsų pasirodymo, ir iš čia pat, po koncerto, parašė susižavėjimo kupiną laišką, ypač išskirdama Balakausko ir Igorio Stravinskio kūrinių interpretacijas. Labai džiaugiamės, nes atsiliepimai atskleidžia, jog klausytojai buvo įkvėpti puikios muzikos ir jos atlikimo.

 LNSO gastrolės Berlyne. Dirigentė M. Gražinytė. D. Matvejevo nuotr.
LNSO gastrolės Berlyne. Dirigentė M. Gražinytė. D. Matvejevo nuotr.
Po koncerto Varšuvos filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Po koncerto Varšuvos filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Berlyno koncertų salė. D. Matvejevo nuotr.
Berlyno koncertų salė. D. Matvejevo nuotr.
Remigijus Vitkauskas

Pavasariui vartus atvėrė koncertai Varšuvoje ir Berlyne

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro gastrolių akimirka su Mirga Gražinyte-Tyla

Paskutinę žiemos dieną Varšuvoje spaudė trylikos laipsnių šaltukas, tačiau Filharmonijos Didžiojoje salėje galinga polifonija aidėjo atbundančio pavasario paukščių bei kitokių Dievo sutvėrimų balsai, genialiai sujungti Igorio Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris“ muzikoje. Koncertais Varšuvos filharmonijoje ir Berlyno „Konzerthaus“ salėje prasidėjo Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio renginiai Europos sostinėse, organizuojami Lietuvos nacionalinės filharmonijos. Nacionaliniam simfoniniam orkestrui gastrolėse dirigavo didžiulio pripažinimo pasaulyje sulaukusi jauna dirigentė, Birmingamo simfoninio orkestro muzikos vadovė Mirga Gražinytė-Tyla (repeticijose jai talkino asistentas Martynas Stakionis). Koncertų programa – nekasdieniška, tačiau puikiai susisieja su kalendorine metų laikų kaita, atskleidžia technines, menines bei artistines orkestro galimybes, subtiliai atspindi jaunatviškus ir kartu itin brandžius dirigentės M. Gražinytės asmenybės bruožus. Skoningai, drąsiai ir originaliai koncerte skambėjo ne vien Stravinskio partitūra. Orkestras griežė Ramintos Šerkšnytės „De Profundis“ styginių orkestrui, gruzinų kompozitoriaus Vachtango Kachidzės „Bruderschaft“ altui, fortepijonui ir styginių orkestrui, solistai – Milanas Radičius (altas) ir Onutė Gražinytė (fortepijonas), taip pat Osvaldo Balakausko „Penkias dainas Vinco Mykolaičio-Putino žodžiais“ moterų chorui, smuikui, violončelei, fleitai ir fortepijonui, kurias atliko Katovicų miesto dainininkų ansamblis „Camerata Silesia“ (vadovė Anna Szostak), Algimantas Peseckas (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė), Valentinas Gelgotas (fleita) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas). Per koncerto Varšuvoje pertrauką ir pakalbinau dirigentę M. Gražinytę.

Mirga Gražinytė-Tyla ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Berlyno „Konzerthaus“ salėje. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Berlyno „Konzerthaus“ salėje. D. Matvejevo nuotr.
Milanas Radičius, Mirga Gražinytė-Tyla ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Varšuvos filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Milanas Radičius, Mirga Gražinytė-Tyla ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Varšuvos filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Varšuvos filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Varšuvos filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Repeticija Berlyno „Konzerthaus“ salėje. R. Vitkausko nuotr.
Repeticija Berlyno „Konzerthaus“ salėje. R. Vitkausko nuotr.
Repeticija Varšuvos filharmonijoje. R. Vitkausko nuotr.
Repeticija Varšuvos filharmonijoje. R. Vitkausko nuotr.
R. Vitkausko nuotr.
R. Vitkausko nuotr.
R. Vitkausko nuotr.
R. Vitkausko nuotr.
Remigijus Vitkauskas

In memoriam Zenonui Rinkevičiui (1939 11 29 – 2018 02 17)

2018 m. vasario 17 dieną Lietuva neteko iškilaus pedagogo, chorvedžio, mokslininko, daugiau nei šimto mokslinių ir publicistinių straipsnių, dainų rinkinių, vadovėlių, keleto mokslinių monografijų autoriaus ir mokslinio redaktoriaus Zenono Rinkevičiaus. Mokslininko interesų ratas platus. Būdamas Maskvos pedagogikos mokslų akademijos doktorantu, apgynė mokslų kandidato (dabar mokslų daktaro) disertaciją „Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių polifoninės muzikos suvokimo ugdymas" (vadovė V. Beloborodova). Vėliau edukologą domino muzikinės kultūros plėtotės, muzikinio mąstymo, muzikos suvokimo klausimai. Šiuo metu paskutinės recenzijos laukia mokslinė monografija „Muzikinis ugdymas – dvasinių vertybių sklaidos veiksnys“.

 

Pedagogas garsėjo labai lengvu ir suprantamu minčių dėstymo stiliumi. Viena pirmųjų publikacijų – monografija „Mokinių muzikinis ugdymas“ (1993) pelnė ypač didelį populiarumą. Muzikos pedagogai ją vadino tiesiog „Mėlynąja knygute“, sulaukusia ne vieno papildomo leidimo. R. Rinkevičienės ir Z. Rinkevičiaus mokslinė monografija „Žmogaus ugdymas muzika“ išskirtina giliais filosofiniais apmastymais. Mokslininkas veikaluose analizavo ir taikė iškilių tautos mąstytojų Stasio Šalkauskio ir Antano Maceinos suformuotą „idealistinio realizmo“ paradigmą.

Zenonas Rinkevičius
Zenonas Rinkevičius
LNSO repeticijoje prieš koncertą Mumbajuje. A. Švagždaitės nuotr.
LNSO repeticijoje prieš koncertą Mumbajuje. A. Švagždaitės nuotr.
Maratas Besingalijevas, Modestas Pitrėnas, LNSO repeticijoje prieš koncertą Mumbajuje. V. Bukytės nuotr.
Maratas Besingalijevas, Modestas Pitrėnas, LNSO repeticijoje prieš koncertą Mumbajuje. V. Bukytės nuotr.
Remigijus Vitkauskas

Šlovinantys muziką

Pokalbis su dirigentu Modestu Pitrėnu pradedant 77-ąjį Nacionalinės filharmonijos koncertų sezoną

Naują sezoną Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras pradėjo žėrinčia muzika, o dirigavo jo meno vadovas, tarptautinio Grzegorzo Fitelbergo konkurso pagrindinio prizo laimėtojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Modestas Pitrėnas. Per repeticijos pertrauką prieš sezono atidarymą kalbėjomės su dirigentu apie orkestro planus. „Jums labai pasisekė – esu puikios nuotaikos, nes orkestras tikrai gerai groja!“, – iš karto pasakė maestro.

Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Julius Klimavičius. R. Vitkausko nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Julius Klimavičius. R. Vitkausko nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Algimantas Peseckas. R. Vitkausko nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Algimantas Peseckas. R. Vitkausko nuotr.
Remigijus Vitkauskas

Simfoninis fejerverkas

Po Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto „Orkestras iš arti“

Bilietai į sausio 14 d. koncertą Nacionalinėje filharmonijoje, kuriame solo grojo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) artistai, buvo parduoti prieš gerą savaitę. Tą vakarą publika rinkosi iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, o vieną repeticiją smalsiai stebėjo Vilniaus Žvėryno „Vaikystės sodo“ auklėtiniai, lydimi Lietuvos edukologijos universiteto studentų. Repeticijos pertraukos metu pakalbinau Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausią dirigentą Modestą Pitrėną.

Koncerto „Orkestras iš arti“ akimirka. Barbora Domarkaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Orkestras iš arti“ akimirka. Barbora Domarkaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Orkestras iš arti“ akimirka. Valentinas Gelgotas, Vitalija Raškevičiūtė-Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Orkestras iš arti“ akimirka. Valentinas Gelgotas, Vitalija Raškevičiūtė-Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Orkestras iš arti“ akimirka. Giedrius Kuprevičius. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Orkestras iš arti“ akimirka. Giedrius Kuprevičius. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Orkestras iš arti“ repeticijoje apsilankė vaikai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Koncerto „Orkestras iš arti“ repeticijoje apsilankė vaikai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Remigijus Vitkauskas

Lietuvos pūtikai žymaus valtornisto Arvido Klišano jubiliejuje Rygoje

 

Praėjusių metų pabaigoje, 95-metį švenčiančioje Rygos Jazepo Vitolo muzikos akademijoje įvyko žymaus valtornisto Arvydo Klišano (lat. Arvīds Klišāns) aštuoniasdešimtmečiui skirtas koncertas.

 

A. Klišanas – nusipelnęs Latvijos artistas (suteikta 1976 m.), žymus atlikėjas, pedagogas, tuometinės Sovietų Sąjungos ir tarptautinių konkursų laureatas, išugdęs didelį būrį puikių atlikėjų, garsinančių profesoriaus vardą visame pasaulyje. Muzikų šeimoje išaugęs atlikėjas solisto karjerą Latvijos nacionaliniame simfoniniame orkestre – tuomet Latvijos radijo simfoniniame orkestre – pradėjo 1954 m., būdamas dvidešimties. Ši sėkminga veikla truko net keturiasdešimt ketverius metus. Atlikėjas ne kartą pačiomis palankiausiomis sąlygomis buvo kviečiamas į aukščiausio lygio Sovietų Sąjungos orkestrus, tačiau, būdamas ištikimas savo šalies patriotas, liko gyventi ir muzikuoti gimtojoje Latvijoje. Kaip kviestinis solistas, atliekant P. Čaikovskio Penktąją simfoniją su Maskvos filharmonijos simfoniniu orkestru, muzikas aplankė daugelį Europos, Amerikos šalių, koncertavo Japonijoje ir Meksikoje. Sykį Palerme, Italijoje, po koncerte ypač sėkmingai atlikto įžymiojo valtornos solo, skambančio minėtos simfonijos antroje dalyje, džiūgaujantys gerbėjai solistą ant rankų nešė nuo koncertų salės iki pat viešbučio, kuriame buvo apsistojęs orkestras.

Arvydas Klišanas. Arvydo Valatkevičiaus nuotr.
Arvydas Klišanas. Arvydo Valatkevičiaus nuotr.
Arvydas Klišanas ir Mindaugas Gecevičius. Arvydo Valatkevičiaus nuotr.
Arvydas Klišanas ir Mindaugas Gecevičius. Arvydo Valatkevičiaus nuotr.